Ketvirtadienį Rotušės aikštėje pilietinę akciją surengę Kauno architektai reikalavo paveldo sergėtojų iš Vilniaus „nuimti nuo Kauno juodą antklodę“, neparalyžiuoti architektūros gyvasties Kaune.

Vieni protestavo, kiti - palaikė

Priešais Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio pastato langus į akciją susirinko apie du šimtai žmonių. Palaikantieji architektų poziciją prie nosies prisiklijavo juodus popierinius snapus, kurie simbolizavo biurokratus. Tiesa, akcijoje buvo atstovaujama ir kita stovykla – palaikanti KPD vadovybę. Tai buvo grupelė daugiausia vyresnio amžiaus žmonių su visuomenės veikėju Rimvydu Žiliuku priešakyje.

Išklausyti architektų pareiškimų laukan išėjo ne tik laikinasis KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus, bet ir iš Vilniaus atvykusi KPD direktorė Diana Varnaitė.

Beje, į pensiją išėjusi prieštaringai vertinama KPD Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė buvo užfiksuota kaip operatorė, iš Rotušės aikštės namo lango filmavusi protesto akciją. 

Architektai tikino nesiekiantys KPD personalijų kaitos, nors ši akcija surengta praėjus dviem savaitėms po to, kai laikinuoju KPD Kauno teritorinio padalinio vadovu buvo paskirtas teisininkas, architektūrinio išsilavinimo neturintis S.Stoškus. Protesto akcija po darbovietės langais S.Stoškui buvo dar ir gimtadienio dovana. Vis tik architektai neslėpė įsitikinimo, kad Kauno paveldo problemas gali puikiausiai spręsti Kauno specialistai.

„Pastaruoju metu tiek viešosiose erdvėse, tiek darbiniuose KPD atstovų bei architektų santykiuose vyrauja neracionali, destruktyvi įtampa. Tai neatneša jokios naudos nei kultūros paveldui, nei profesionalios architektūros kokybei. Manome, kad abi pusės siekia to paties tikslo – harmoningos, subalansuotos, kokybiškos aplinkos “, - akcentavo akcijai vadovavęs architektas Algimantas Kančas.

Ilgoje peticijoje, kuri įteikta KPD vadovybei, išguldyta eilė siūlymų, kaip galima būtų spręsti surumbėjusias problemas.

Įgriso įsakymai ir įstatymai

Nepasitenkinimas, paskatinęs architektus išeiti į gatvę, kaip teigė Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis, yra pribrendęs iš labai seniai. Tačiau niekam ne paslaptis, kad įtampa dar labiau išaugo po vadinamojo stiklainio skandalo.

Bene paskutinis lašas buvo KPD direktorės D.Varnaitės beveik prieš metus pasirašytas įsakymas, kad norint Kaune didinti pastatų tūrius, griauti pastatus ar jų dalis, projektus būtina vežti į Vilnių, į KPD sudarytą komisiją. Pasak G.Prikockio, tai tapo itin stipriais biurokratiniais varžtais, juolab, kad ši komisija – ne nuolat dirbantis sprendimų priėmimo organas.

Kita architektų protesto priežastis – Kauno naujamiesčiui nustatytos vertingosios savybės. Pasak G.Prikockio, dokumentuose teigiama, kad Naujamiestyje turi būti saugomas pastatų užstatymo tūris ir pobūdis, autentiškos gatvės ir kiemų erdvės.  Kitaip tariant, yra saugomi net ir silikatinių plytų sandėliukai automobiliais apstatytuose kiemuose. „Visi supranta, kad sandėliai nėra vertingi, bet pagal įstatymo raidę ir procedūras – taip yra“, - akcentavo architektų organizacijos atstovas.

Be to, pasak G.Prikockio, yra daug nesuderinamumų tarp statybą ir kultūros paveldo saugojimą reglamentuojančių įstatymų, tai sėja daugybę problemų bandant tvarkyti istorinius pastatus arba projektuojant naujus objektus istorinėse erdvėse .

Architektūros istorikė Jolita Kančienė susirinkusiems pateikė ne vieną pavyzdį, kad ir tarpukariu Kaune buvo padaryta nemažai nuodėmių paveldo atžvilgiu. Kai kurie pastatai, protestuojant visuomenei, neiškilo, o kai kurie  - priešingai, buvo pastatyti ir šiandien labai vertinami. Antai dėl visuomenės nepritarimo Paminklinė Kristaus prisikėlimo bažnyčia į miesto centrą atsukta ne paradine savo puse, o nugara. Arba, kaip šaipėsi ano meto žmonės – „tai užpakaliu į miestą atsukta žąsis“. 2 psl. >>