D. Pavalkis: aukštosios mokyklos ne visada ruošia tuos specialistus, kurių reikia

  • Teksto dydis:

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sako, jog aukštosios mokyklos ne visuomet ruošia tuos specialistus, kurių trūksta.

"Aš čia matau platesnę problemą ta prasme, kad aukštosios mokyklos ne visada ruošia tų specialybių ir tokių specialistų ir tiek, kiek reikia, kai kurių specialybių gal Lietuvoje per daug, ką mes bandome pasakyti ir pirmininkaudami Europos Sąjungai, ir su tuo sutinka ir vokiečių švietimo ministras, ir austrai, ir prancūzai linksi galvom pilnai ir tvarkingai", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė D.Pavalkis.

Pasak ministro, Lietuvai šiuo metu trūksta ne baigusių socialinius mokslus, o karo medikų, informacinių technologijų specialistų, inžinierių. "Lygiai tas pats ir Prancūzijoje, Vokietijoje, tačiau, matyt, ar dėl algos, ar dėl nesuinteresuotumo, jaunimas neina ten mokytis", - kalbėjo ministras.

Jis sakė Vyriausybės sprendimą apmokėti šalies krašto apsaugos sistemai reikalingų specialistų studijas įvairiose mokymo įstaigose matantis "kaip bandymą bent laikinai gelbėtis iš šios situacijos".

Švietimo ir mokslo ministro skeptiškais pasisakymais viešojoje erdvėje dėl socialinių ir humanitarinių studijų perspektyvų pasipiktino Lietuvos sociologų draugijos ir Lietuvos politologų asociacija. pasipktinimo.

Organizacijos į ministrą kreipėsi viešu laišku pažymėdamos, kad "tik esant gerai išplėtotiems socialiniams ir humanitariniams mokslams technologinė šalies pažanga įgaus socialinę vertę ir neatsisuks prieš pačią visuomenę".



NAUJAUSI KOMENTARAI

jei

jei portretas
jei kam nors trūksta specialist, pradeda mokėti gerus atlyginimus (bet tik tuo atveju, jei yra tokių, kam trūksta - o kam Lietuvoj reikalingi inžinieriai, jei vienintelė "pramonės" šaka - "pirk-parduok"???).

Kęstas Brumas

Kęstas Brumas portretas
Vytiir Staponkutes bei susitvarkyti mūsų namuose. Daugiau apie mūsų universitetų pasiekimus ir bėdas: surašant Google paieškos sistemoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika

Kęstas Brumas

Kęstas Brumas portretas
Ar tikrai turi Lietuvos universitetai kelią, kuriuo vertėtų eiti? Staponkutė siūlo leisti klestėti anrchijai, nevykusioms reformoms, postsovietizmui mūsų universitetuose [1]. Girdi, tai yra mūsų savitumas, ir tokiame drumstame vandeny mes mokame gaudyti žuvį. Kas ta žuvis? Abejotini kultūros paisekimai, keistos, iš viso pasaulio atkeliaujančios mados, kelių tariamų intelektualų svaičiojimai? Svarbiausia Staponkutės siūlymo bėda - ji nemato ryšio tarp universitetų sklaidžiamos kultūros ir Tėvynės išlikimo. Geriausiai tai atskleidžia Staponutės teiginys, kad ir tokie supuvę mūsų universitetai sugeba gerai mokyti mūsų jaunimą. Ko jie išmoko? Emigruoti kaip galima greičiau? Tapti nereikalingais teisininkais? Prasibrauti į vastybės aparatą ir pardavinėti Lietuvą kiekvienam, kas šiek tiek sumoka, įskaitant Chevroną bei Hitachi? Tokie universitetai yra Lietuvos prapultis. Laikas mums vienytis, ginti lauk Steponavičius, Kubiliu
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių