- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žydų gelbėtojams ketvirtadienį įteikiant Laisvės kovų dalyvio teisinį statusą pripažįstančius pažymėjimus, skambėjo ne tik padėkos jiems žodžiai, bet ir kritika valdžiai dėl ilgai užtrukusio gelbėtojų įvertinimo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiais specialistas Gintaras Šidlauskas apgailestavo, kad ketverius metus delsiant priimt sprendimus daug garbaus amžiaus gelbėtojų tiesiog mirė.
„Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad prieš ketverius metus dar buvo apie 180 gyvų gelbėtojų, šiandien jų yra likę kiek daugiau negu 100“, - Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje ketvirtadienį kalbėjo G.Šidlauskas.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky savo ruožtu pasakojo pati esanti iš išgelbėtos šeimos ir mananti, kad gelbėtojai dar įvertinti nepakankamai - jos teigimu, žydų gelbėtojams reikėtų statyti paminklus, jų vardais vadinti mokyklas, gatves.
„Gaila, kad tai užtruko taip ilgai, kad mūsų liko taip mažai (...). Ketverius metus tai užtruko ne dėl kokių techninių priežasčių, o dėl to, kad buvo kitokių nuomonių Seime, dėl to, kad kai kuriems žmonėms atrodė, kad žydo gelbėjimas - tai nieko vertas, o gal kai kas galvojo, kad apskritai tie žmonės elgėsi negerai, kad gelbėjo žydus“, - piktinosi F.Kukliansky.
Tuo metu BNS kalbinti pažymėjimus atsiėmę žydų gelbėtojai ar jų vaikai ant valdžios pykti neskubėjo.
„Ką aš žinau, aš gyvenu savo gyvenimą ir viskas“, - apie užtrukusias diskusijas dėl statuso žydų gelbėtojams suteikimo BNS tepasakė uteniškis Fulgentas Levulis.
Vyras pasakojo, kad per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet jis buvo paauglys, jo šeima, tada gyvenusi Šadžiūnų kaime Lazdijų rajone, slėpė tris žydus - dvi seseris ir brolį.
„Dabar gyvų nėra nė vieno, jau jie visi mirę“, - pasakojo jis.
Už tėvus pažymėjimą atsiėmęs Juozas Straupis žurnalistams pasakojo dar prisimenantis tėvų darbus gelbėjant žydus, nors tuomet jam tebuvo penkeri metai.
„Mamos sesuo buvo Alsėdžiuose mokytoja ir ji turėjo pažįstamą policijos vadą, jis pranešdavo, kada ateis (tikrinti). Pamatydavau per langą, kad jau atvažiuoja, tai aš, vaikas mažas, bėgdavau ir sakydavau, kad jūs - Mania, Valia - lyskite (į slėptuvę)“, - kalbėjo J.Straupys, kuris pirmasis ir iškėlė žydų gelbėtojų pripažinimo laisvės kovų dalyviais.
„Tai yra pavyzdys, kaip kartais iš apačios pilietine iniciatyva galima paskatinti valstybę priimti reikalingus ir reikšmingus sprendimus (...). Jis (J.Straupys) mums parašė, iškėlė šitą idėją, ar nevertėtų pripažinti pasipriešinimo dalyviais žmonės, kurie priešinosi nacistinės Vokietijos okupacijai gelbėdami žūstančią gyvybę, gelbėdami bendrapiliečius“, - renginyje priminė G.Šidlauskas.
Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas pripažintas 80 žydų gelbėtojų, iš jų septyniems po mirties. Nuo spalio 1 dienos jiems paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija, kurios dydis – 400 litų.
Seimas šiemet birželį priėmė pataisas, kurios žydų gelbėtojams suteikė laisvės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu - teisę į valstybinę pensiją.
Ministrų kabinetas iš pradžių buvo pasiūlęs Seimui stabdyti įstatymo svarstymą dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje, ir Ministrų kabinetas pakeitė savo poziciją.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami vietos kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Apie 3 tūkst. mirčiai pasmerktų žydų išgelbėjo ne žydų tautybės Lietuvos gyventojai, daugiausia lietuviai.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 876 lietuvius, sąrašas nuolat pildomas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, šiuo metu gyvų tėra vos 110 žmonių, kurie gelbėjo žydus holokausto metu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didelė netektis statybų sektoriuje: mirė ilgametis „YIT Lietuva“ vadovas A. Butkus
Antradienį bendrovė „YIT Lietuva“ pranešė, kad neteko ilgamečio įmonės vadovo Antano Butkaus. Žmogaus, palikusio didelį pėdsaką statybų pasaulyje. ...
-
Dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų Mažeikių ligoninės direktorius atšaukiamas iš pareigų5
Kilus įtarimams dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų ir viešųjų bei privačių interesų pažeidimų Regioninėje Mažeikių ligoninėje, gydymo įstaigos direktorius Sigitas Kaktys atšaukiamas iš pareigų, antradienį pra...
-
A. Ramanauskas-Greitai stebisi: nėra „naglesnių“ už tuos, kurie čia dabar yra privažiavę34
Pramogų verslo veikėjas Algis Ramanauskas-Greitai teigia, kad dėl mūsų politikų atlaidumo greitai galime susidurti su kur kas didesne bėda. ...
-
Plinta naujovė – naktinės auklės: palygino kainas Lietuvoje ir Anglijoje
Du britai, auginantys du vaikus, turi auklę, tačiau ši ateina ne dienomis, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Ruošiantis grėsmėms, kviečia į pilietiškumo egzaminą
Gegužės viduryje visi kviečiami laikyti pilietiškumo egzaminą. Apie tai, koks tai egzaminas ir kodėl jis rengiamas, LNK žurnalistas kalbėjosi su KAM strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento vyresniaja patarėja Ju...
-
Prezidentas apie nepilnamečių narkotikų vartojimą: reikia dirbti dviem kryptimis4
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint sumažinti nepilnamečių narkotikų vartojimo problemą, yra būtina imtis prevencinių priemonių ir griežtinti kontrolę. Taip pat, anot šalies vadovo, svarbu svarstyti ir apie mokiniams tenkantį &scaro...
-
Klaipėdoje startuos Paryžiaus Komunos gatvės atnaujinimas7
Savivaldybė pasirašė sutartį dėl Paryžiaus Komunos gatvės atnaujinimo, tad artėjant vasarai čia jau startuos kapitalinio remonto darbai. ...
-
Už parkavimą pajūryje teks mokėti11
Nuo gegužės 1-osios, trečiadienio, klaipėdiečiams ir miesto svečiams, automobiliais atvažiavusiems į pajūrį, teks susimokėti už jų stovėjimą. Prie paplūdimių įrengti parkomatai jau ims veikti visam vasaros sezonui. ...
-
Medijų rėmimo fondas 71 leidiniui paskirstė beveik 2 mln. eurų3
Medijų rėmimo fondas skyrė daugiau nei 1,9 mln. eurų finansavimą kultūros periodiniams leidiniams ir regioninei žiniasklaidai. ...
-
Valstybės kontrolė pasigenda dėmesio vertinant priimamų, keičiamų teisės aktų poveikį
Lietuvoje keičiant ar priimant naujus teisės aktus skiriamas nepakankamas dėmesys jų poveikio vertinimui, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. ...