VSD vadovas: žvalgybos įstatymo pakeitimai žmogaus teisių nepažeistų

„Apie tas įstatymo pataisas buvo galvojama ilgai, mano giliu įsitikinimu, tai tikrai nėra susiję su kažkokiais žmogaus teisių pažeidimais. Viešoje erdvėje bandoma išvystyti tema, tikrai nėra jokio pagrindo tam“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė VSD vadovas.

Seimo NSGK trečiadienį aptaria prezidento Gitano Nausėdos Kalėdų išvakarėse registruotą Žvalgybos įstatymo paketą dėl žvalgybos galių plėtimo. Pataisos reglamentuotų teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, žvalgybos pareigūnai galėtų patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.

Pokalbiai vyksta, tik nereglamentuoti

VSD vadovas D. Jauniškis komiteto posėdyje pateikė informaciją, kad per metus tokių pokalbių būna iki penkiolikos, tad jos „neliečia reikšmingos dalies mūsų visuomenės“.

Karinės žvalgybos vadovas Remigijus Baltrėnas pažymi, kad pokalbiai yra skirti žmonėms apsaugoti, perspėti, jog jais domisi užsienio saugumo tarnybos, nes žmogus pats to gali ir nežinoti.

Mes prašome leisti įgauti tam tikras galias, kad mes būtume lygūs su policija, su kariuomene, kurie jas jau turi, o saugumo karininkai kažkodėl neturi.

„Dėl prevencinio pokalbio, tokių žmonių būna nuo dešimt iki penkiolikos per metus, tai absoliučiai neliečia reikšmingos dalies mūsų visuomenės. Mes prašome leisti įgauti tam tikras galias, kad mes būtume lygūs su policija, su kariuomene, kurie jas jau turi, o saugumo karininkai kažkodėl neturi“, – teigė D. Jauniškis.

R. Baltrėnas komiteto posėdyje sakė, jog Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prevencinius pokalbius vykdo nuo 2013 metų.

„Tai yra mūsų praktika, ir mes tai darėm nuo 2013 metų. Visi gerai prisimena šnipinėjimo atvejus Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje  ir sulaikyti asmenys, kurie vykdė informacijos rinkimą apie kitus asmenis, kurie apie tai nieko nežinojo. Mes su jais susitikom, kai kuriais atvejais informavom raštu, kad yra renkama apie juos informacija, tai yra prevencinio pokalbio vykdymas“, – sakė R. Baltrėnas.

„Tai praktikoje vyksta, tačiau pasekmių, jei Lietuvos pilietis atsisakytų susitikti ir išgirsti, kad renkama informacija apie jį, mes neturėtumėm jokių instrumentų jį įspėti“, – pažymėjo Antrojo departamento vadovas.

Anot R. Baltrėno, kad prevencinio pokalbio esmė – informuoti žmogų, kad juo domimasi, kibernetinio šnipinėjimo atveju tai daroma per jo įrenginius ir t. t.

„Kibernetinė dimensija, žmogus, turintis kompiuterį, gali net nežinoti, kad vykdomas šnipinėjimas jo atžvilgiu, per jo asmeninį kompiuterį. Tokiu atveju žvalgybos tarnybos gali tokią informaciją turėti, kadangi stebi užsienio žvalgybos tarnybas, ir tada įsijungtų prevencinio pokalbio, užkardant galimas rizikas, mechanizmas“, – kalbėjo R. Baltrėnas.

Opozicija: kas tas prevencinis pokalbis?

Seimo narių Mišrios grupės atstovas, buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas priminė, kad žvalgybos galias plečiantys projektai Seimą buvo pasiekę dar anksčiau, tačiau komitetas jų neregistravo, nes suabejojo, „ar prevencinis pokalbis būtų korektiškas ir neapribotų žmogaus teisių“.

„Prevencinis pokalbis, kas tai yra? Represinė priemonė, kurią galima apskųsti po to, ar tai pozityvioji priemonė, aš iš formuluotės nesupratau“, – sakė V. Bakas.

Jis teigė, kad žmones perspėti grėsmes reikia, bet tai galima daryti per švietimą, kasmetines žvalgybų tarnybų ataskaitas.

„Prezidentas – ne jėgos struktūrų atstovas, jis yra Konstitucijos garantas, ir, sutikite, jei negirdėsime pilietinės visuomenės, žurnalistų, intelektualų, jei mes tai padarysime, bus labai sunku priimti Seime šitą įstatymą“, – kalbėjo V. Bakas.

Jis taip pat siūlė Seimui teikti Žvalgybos įstatymo pataisas išėmus dalį dėl prevencinio pokalbio, ir tas nuostatas nagrinėti atskirai, su konservatorių pataisomis dėl žvalgybos ombudsmeno steigimo.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad siekiant nesupriešinti nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių apsaugos reikia aiškių atsakymų, kaip ta apsauga bus užtikrinta.

„Jei jau kyla klausimai dėl žmogaus teisių apsaugos, reikia duoti skaidrius atsakymus, kad nebūtų bereikalingos panikos, baimių ir interpretacijų. Tik jūs geriausiai galėtumėt pasakyti, kaip tai bus užtikrinta, kad nebus žmogaus teisių pažeidimų, kokie yra saugikliai, apskundimo ir kontrolės mechanizmai“, – sakė D. Šakalienė.

Seimo narė atkreipė dėmesį, kad dėl sovietmečio patirties „kai kurie žmonės saugumo tarnybas priima labai jautriai“. „Istorinis asociatyvumas yra, todėl bus ramiau, jei bus paaiškinta, kam tai reikalinga“, – teigė D. Šakalienė.