Vilniuje susituokė tos pačios lyties pora: advokatas paaiškino, kokiomis teisėmis galės naudotis

Kaip tai veiks, plačiau pakomentavo advokatas Justas Vilys. 

– Ar Lietuva privalės tokią santuoką pripažinti?

– Kaip sandoris, jis yra pripažįstamas, nes sandorio sudarymui galioja sandorio sudarymo vietos teisė. Kadangi, kiek supratau, santuoka buvo įregistruota Jutos valstijoje, o nuotolinis sudarymas galimas, galima sakyti, tai viena iš teigiamų COVID-19 pasekmių, nes daug sandorių dabar vyksta nuotoliniu būdu. Tai, kad jie buvo Lietuvoje, nereiškia, jog sandoris buvo sudarytas Lietuvoje. Lietuva iš tikrųjų pripažįsta sandorius, kurie teisėtai ir legaliai sudaromi pagal tam tikros jurisdikcijos teisę. Nors kaip sandoris jis galioja, Lietuvos teisinėje sistemoje vis dar galioja šeimos apibrėžimas, kuris nėra pakeistas. Pagal Civilinį kodeksą, šeima laikomas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Todėl Lietuvoje tokios santuokos šeima nelaikytume. Tai tiesiog jų valios išraiška.

P. Adamovic / BNS nuotr.

– Ką tokia, nuotoliniu būdu sudaryta, santuoka reiškia susituokusiai porai, kai Lietuvoje teisiškai įtvirtinti tos pačios lyties asmenų bendrą ūkį šiuo metu neįmanoma? Ar tai tiesiog suteikia vidinę ramybę, kad žmonės įteisino savo santuoką?

– Tokiu atveju tai tikrai moralinis pasitenkinimas, jei žmonės rado būdą tą padaryti. Tačiau Lietuva neleidžia realizuoti visų užsienyje sudarytų sandorių. Pavyzdžiui, nors narkotinių medžiagų pirkimas ir pardavimas gali būti legalus kitose šalyse, Lietuvoje jis nelegalus. Taigi, jeigu kažką teisėtai įsigijote užsienyje, tai Lietuvoje gali būti nepriimtina. Panašiai yra ir šiuo atveju: sudarius sandorį, kuris Lietuvoje nebūtų pripažintas, nesusituokę asmenys negali naudotis šeimos statuso teikiamomis teisinėmis pasekmėmis, tokiomis kaip paveldėjimo teisė, teisė gauti informaciją apie sveikatos būklę ir kitos. Deja, tokių teisių tokia pora Lietuvoje neįgytų.

P. Adamovic / BNS nuotr.

– Kas nutiktų su taip santuoką sudariusių asmenų bendru ūkiu, jei, tarkime, vienas iš jų mirtų? Kaip būtų su paveldėjimu?

– Paveldėjimo teisė tokiais atvejais neveikia. Tačiau turime Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris 2019 metų sausio 11 dieną nagrinėjo panašią situaciją, kai lietuvis susituokė su užsieniečiu ir kilo klausimas, kaip pripažinti jų santuoką. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad svarbi ne tik tradicinė šeimos narių – vyro ir moters – gyvenimo forma, bet ir kartu gyvenančių asmenų poros, nepaisant jų lyties. Vis dėlto, tai dar nėra įtvirtinta įstatyme, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų įrodyti, kad buvo sukurtas bendras turtas ar dalinė nuosavybė. Pavyzdžiui, Lietuvoje, jeigu nesudaroma santuoka, bet sukuriamas bendras turtas, jis gali būti dalinamas kaip dalinė nuosavybė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet gali būti situacijų, kai vienas iš partnerių, tarkime, britas, o kitas lietuvis, turi Lietuvoje nekilnojamąjį turtą, ir staiga britas miršta. Kas nutiktų su turtu, jei jis buvo registruotas brito vardu?

– Jei turtas registruotas brito vardu, kaip minėjau, lietuvis turėtų įrodinėti, kad prisidėjo prie to turto sukūrimo, įsigijimo, išlaikymo ar pagerinimo. Tokiu būdu jis galėtų ginti savo teises.

– Bet tada lietuviai ieškotų brito paveldėtojų Didžiojoje Britanijoje, kuri matytų, jog santuoka pripažinta.

– Taip, tai įdomus atvejis. Jei palikimo atsiradimo vieta būtų Didžiojoje Britanijoje, ji pripažintų tokias santuokas ir būtų išduotas paveldėjimo liudijimas, mano nuomone, toks paveldėjimo liudijimas būtų pripažintas ir Lietuvoje.