Vandalų nuniokotas „Lituanicos" paminklas – užmirštas

Sekmadienį Lenkijoje, Pščelniko miške, bus iškilmingai minimos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 80-osios transatlantinio skrydžio metinės. Deja, netoliese esančiame Myslibužo miestelyje (Lietuvoje labiau žinomame vokiškuoju Soldino vardu) jau seniai vandalų nuniokotas ir nesuremontuotas paminklas legendiniam skrydžiui atminti liks užmirštas.

Vandalai nesurasti

Svarbiausi legendinio skrydžio metinių renginiai vyks lakūnų žūties vietoje Pščelniko miške, kurią ženklina 1936 m. iškilęs architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio paminklas. Čia rikiuosis Lietuvos ir Lenkijos delegacijos su aukščiausiais abiejų respublikų asmenimis, bus aukojamos šv. Mišios, teikiami apdovanojimai.
Deja, oficialios delegacijos aplenks artimiausiame nuo lakūnų žūties vietos miestelyje Myslibuže esantį kitą legendinių lietuvių skrydžiui įamžinti skirtą paminklą, sukurtą kauniečio skulptoriaus Kęstučio Lanausko.

Paminklas iškilo centrinėje Myslibužo aikštėje, gavusioje S.Dariaus ir S.Girėno vardą, – šalia bažnyčios, toje vietoje, kur legendinių lakūnų palaikai buvo pašarvoti prieš išvežant juos į Lietuvą.

Paminklas pastatytas minint 75-ąsias skrydžio metines – K.Lanauskas laimėjo Kultūros ministerijos skelbtą konkursą. Prieš pusantrų metų paminklą nuniokojo vandalai: buvo pavogta iš nerūdijančio plieno išdrožta "Lituanica". Per tą laiką nebuvo surasti nei nusikaltėliai, nei jų grobis.

Ansamblis prarado prasmę

Paminklas sukurtas iš pusiau perskelto didžiulio lietuviško lauko riedulio išskobtu vidumi, vaizduojančio dvi pasaulio puses, kurias savo skrydžiu sujungė garsieji lakūnai, tarsi žaibo suskaldytą dangų. Perkeltine prasme – ir katastrofą, dėl kurios lakūnai nepabaigė skrydžio.

"Lituanicos" kopija, pakibusi tamsiame išskobto riedulio skliaute, buvo esminė paminklo detalė, be kurios ansamblis liko be konceptualios idėjos. "Be jos paminklas prarado prasmę", – apgailestavo K.Lanauskas.

Per daugiau kaip pusmetį skulptorius sulaukė ne vieno skambučio su raginimais suremontuoti paminklą, K.Lanausko įsitikinimu, atmestinai ir pusvelčiui. Pirmoji nukentėjusiu paminklu susirūpino Lietuvos ambasada Lenkijoje. Ambasados patarėja Jurgita Jankūnienė dar rudenį skambino K.Lanauskui ir paprašė sudaryti paminklo remonto sąmatą.

Skulptorius sudarė detalią sąmatą, siekiančią 29 tūkst. litų. "11 tūkst. litų kainuoja lėktuvėlis iš nerūdijančio plieno, vien jį išdrožti trunka mažiausiai dvi savaites. Vagys sugadino ir paminklo skliautą – reikėtų vežtis kompresorių, kitus įrankius, ten dirbti keturias penkias dienas. Taigi, įskaičiavau mašinos, įrankių nuomą, išlaidas degalams, viešbučio nuomą, maistpinigius – juk paminklas ne kažkur pašonėje, reikia nuvažiuoti beveik 800 km į vieną pusę", – medžiagų, darbų ir kelionės į netoli Vokietijos esantį Lenkijos pakraštį išlaidas skaičiavo menininkas.

Liko neįtrauktas į programą

K.Lanausko pateiktą sąmatą ambasada persiuntė Užsienio reikalų ministerijai. "Prašėme skulptoriaus padaryti tokį patį lėktuvėlį iš pigesnių medžiagų, kad jo vėl nepavogtų. Bet K.Lanauskas į derybas nesileido, atsiuntė beveik 30 tūkst. sąmatą. Ją nusiunčiau į Užsienio reikalų ministeriją – gavome atsakymą, kad tai per brangus projektas", – prisiminė J.Jankūnienė.

Anot pašnekovės, nors paminklo užsakovas buvo Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija gal ir būtų finansavusi jo remontą, jei suma būtų buvusi mažesnė.

Kultūros ministerija, kurios užsakymu buvo sukurtas paminklas, tolesniu jo likimu nebesirūpina. Šios ministerijos Istorinės-kultūrinės atminties įprasminimo skyriaus vedėja Ona Šaltytė negalėjo pasakyti, kodėl paminklo remontas nebuvo įtrauktas į S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 80-ųjų metinių valstybinę programą.

"Kai buvo svarstoma programa, niekas šito klausimo neiškėlė. Aišku, blogai vertinu, todėl, kad reikia suremontuoti", – O.Šaltytė atsisakė išsamiau pakomentuoti situaciją. Visais kitais klausimais, susijusiais su skrydžio metinių įamžinimu Lenkijoje, valdininkė pasiūlė kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją.

Valdininkas siūlo fanerą

Legendinio skrydžio renginiuose Pščelniko miške dalyvaus ir Kauno miesto savivaldybės delegacija: meras Andrius Kupčinskas, vicemeras Vytautas Vasilenka, savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys.

Pastarasis prisipažino, kad Myslibuže, kur kauniečiai per vizitą bus apsistoję, ir Pščelniko miške jis lankysis "kokį dvidešimtą kartą". Paklaustas, ar asmeniškai jam nebus gėda, kad kauniečio menininko kurtas paminklas nesuremontuotas, Z.Girčys atsakė: "Viskas ten tvarkinga, tik trūksta lėktuvėlio. Ir be jo galima suprasti, kam paminklas skirtas: ten parašyta, kad S.Dariui ir S.Girėnui, jų skrydžiui atminti."

Valdininkas tikino, esą "Lituanica" nėra svarbiausia paminklo detalė. "Mes nusprendėme, kad tas paminklas visai tinkamas ir be lėktuvėlio. Kas tie "mes"? Su skulptoriais ir kitais žmonėmis kalbėjau", – atsakė Z.Girčys, tačiau konkrečių skulptorių pavardžių neįvardijo.

Valdininkas teisinosi, esą tai ne savivaldybės užsakymu sukurtas darbas, todėl nėra jokių įsipareigojimų ir juo rūpintis. Priminus, kad savivaldybė su Myslibužu yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutarčiai prilygstantį ketinimų protokolą, Z.Girčys atkirto, kad su Myslibužu bendradarbiauja ir Kauno rajono savivaldybė.

"Savivaldybėje nebuvo svarstyta, ar skirti paminklo remontui lėšų, čia viską reguliavo Užsienio reikalų ministerija. Bet skulptorius pasakė nelogišką kainą, tai ir buvo atsisakyta", – tikino Z.Girčys. Valdininkas pasakojo sugalvojęs, kaip daug pigiau suremontuoti paminklą: "Yra tokia mintis, gal Myslibužo mokyklos mokiniai patys padarytų iš faneros kokį darbelį, "Lituanicos" modeliuką, ir pakabintų tam kartui."

Valdininkai naudojasi menininkais

K.Lanauskas sakė nesitikintis iš paminklo remonto uždirbti – tik nenorintis jo remontuoti savo lėšomis. "Užteks apeliuoti į menininkų patriotinius jausmus – valdininkai tuo naudojasi. Patys nemokamai iš Vilniaus į Kauną nevažiuoja, tačiau įsivaizduoja, kad menininkas vien patriotizmo vedamas turėtų nuvažiuot 800 km į kitą Lenkijos pusę, ten nemokamai viską atlikti ir laimingas parvažiuot namo", – ironizavo skulptorius.

Pašnekovo žodžiais, jis šiam paminklui sukurti jau paaukojo 20 tūkst. litų asmeninių lėšų – tiek reali sąmata viršijo Kultūros ministerijos paminklui sukurti skirtus 50 tūkst. litų.
"Kadangi kuriant paminklą ministerija pinigus pervedė likus trims savaitėms iki numatytos jo atidengimo datos, samdžiau žmones, kurie padėtų skubiai atlikti darbus, brangiau nuomojau techniką. Iš anksto negalėjau numatyti, už ką dėl tokios skubos reikės mokėti papildomai. Todėl kai kurie dalykai liko neįtraukti į paminklo sąmatą – teko mokėti man pačiam, – tvirtino menininkas. – Nurašiau tą sumą į nuostolius, bet tai buvo didžiulė pamoka man: prieš įsipareigojant ką nors padaryti, viską detaliai suskaičiuoti. Todėl dabar atsiprašau visų valdininkų, bet patriotizmo iš manęs užteks: pusvelčiui nieko nebedarysiu."

Z.Girčio mintis, esą "Lituanicos" modelį paminklui galėtų sukurti moksleiviai, K.Lanauską įžeidė. "Visų pirma, kūrinio autorinės teisės priklauso man, neleisiu, kad kas panorėjęs jį gadintų. Antra, tai rodo Z.Girčio požiūrį į meną apskritai – nesuprantu, kaip už miesto kultūros paveldą atsakingas žmogus gali taip kalbėti. Tai rodo absoliučią jo nekompetenciją", – įsitikinęs skulptorius.

Atidengiant K.Lanausko paminklą prieš penkerius metus, Myslibužo miesto atstovai žadėjo šalia paminklo įrengti vaizdo kameras. "Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo", – apgailestaudamas, kad vaizdo kameros taip ir nebuvo įrengtos, liaudies išmintį prisiminė skulptorius. Jo įsitikinimu, šis technikos išradimas būtų apsaugojęs paminklą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunietis

kaunietis portretas
Kokia prasme pagaminti vel lektuveli is metalo, ir vel pavogs "metalistai". Is faneros gal ir nereikia gaminti, bet man atrodo, galetu sukurti grazu lektuvelio skulptura is akmens, gerai tiktu prie pagrindinio akmens paminklo ir gal norimciu vogti neatsiras.

Koma

Koma portretas
Nereikia Lenkijos, pasidairykit po Kauną - daug apleistų, patriušusių ir apkerpėjusių paminklų ir čia.

paaiskinkit

paaiskinkit portretas
Kam vienoje vietoje reikalingi 2 paminklai?Senaji vos sugebejo priziuret, o dabar dar vienas...
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių