Urėdų sandėriai dėl automobilių sukėlė įtarimų (ministerija pradėjo tyrimą)

Aplinkos ministerija, reaguodama į šiandien „Kauno dienoje“ publikuotą straipsnį apie įtartinus miško urėdijų sandorius dėl automobilių, sudarė darbo grupę ir kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Prašoma ištirti, ar pirkdamos automobilius miškų urėdijos nepažeidė Lietuvos viešųjų pirkimų procedūrų. Jeigu paaiškėtų, kad įstatymą pažeistas, Aplinkos ministerija žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Renkasi iš vieno automobilio

Lietaus ir prieblandos jutikliai, beraktė užvedimo sistema, dviejų zonų automatinis kondicionierius. Tai tėra keli iš aibės įdomių įnorių, kurie privalomi kai kurių Lietuvos urėdijų perkamiems automobiliams.

Sakysite, kad urėdai tiesiog taško valstybines lėšas, todėl savo automobiliams ir užsisako prabangos detalių bei išmaniųjų sistemų. Vis dėlto atrodo, kad dalis iš 42 Lietuvos urėdijų reikalavimus rašo taip, kad juos atitiktų konkretus vieno automobilių gamintojo modelis. Kai kurie reikalavimai – lyg nurašyti nuo reklaminių bukletų.

"Daugelyje viešųjų pirkimų net neverta dalyvauti, nes ieškomų automobilių aprašymai būna labai konkretūs. Kai kurios reikalaujamos sąlygos net prasilenkia su logika. Tačiau tai nebestebina – tokie pirkimai vyksta nuolat", – dienraščiui aiškino vienai iš Vokietijos automobilių gamintojų atstovaujančios įmonės darbuotoja.

Jos žodžius patvirtina "Kauno dienos" atlikta urėdijų vykdytų pirkimų analizė. Iki rugpjūčio vidurio Lietuvos urėdijos įvykdė 22 viešuosius automobilių pirkimus. 17 konkursų baigėsi be jokios konkurencijos, nes dalyvauti panoro vienintelis automobilių tiekėjas. Vadinasi, tik penkiais atvejais išdėstyti reikalavimai automobiliams tiko daugiau nei vienam automobilio modeliui.
Panaši, keistai maža konkurencija pastebima peržvelgus ir praėjusių metų urėdijų atliktus viešuosius automobilių pirkimus.

Privalomi prieblandos jutikliai

Viešuosius pirkimus organizuojančios įstaigos į perkamam objektui keliamų reikalavimų sąrašą gali įrašyti ką tik nori, tačiau turi paaiškinti, kam vienas ar kitas pirkinio požymis yra būtinas. Kai kuriems urėdijų vadovams tai daryti buvo sunku.

"Fuuu", – į telefono ragelį pūstelėjo ir, regis, kelioms sekundėms sustingo Trakų miškų urėdijos vadovas Vygantas Mierkis, paklaustas, kam urėdijos automobiliui būtina beraktė užvedimo sistema. Jį įdiegta dviejuose šiemet pirktuose visureigiuose "Suzuki Grand Vitara".

"Asmeninis mano žmonos automobilis tokią sistemą turi. Patogiau: tą pultelį įsidedi, nereikia sukioti... Na, gal ir buvo galima nerašyti to reikalavimo, nes jis nėra pagrindinis. Mums svarbiausia kaina, automobilio aukštis, pravažumas, degalų sąnaudos", – po trumpos pauzės dėstė urėdas.

Dar mažiau šnekus buvo atostogaujantį Kretingos miškų urėdą pavaduojantis Sigitas Kupšys. Pabandyti atsakyti į visus klausimus žadėjęs vyras susikirto jau po pirmojo: kam urėdijos automobiliui reikalingi lietaus ir prieblandos jutikliai?

"Negaliu komentuoti. Reikia įsigilinti į sąlygas. Aš buvau atostogose. Jūs surašykite klausimus raštu, tada atsiųsime atsakymus", – išgirdęs klausimą po trumpos pauzės nukirto pavaduotojas.
Vėliau urėdija elektroniniu laišku atsakė, kad automatiškai įsijungiantys valytuvai ir žibintai padidina vairuotojo, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumą.

Priminsime, kad Kelių eismo taisyklės reikalauja su įjungtais žibintais važiuoti kiaurą parą. Tad logiška būtų reikalauti automatiškai, užvedus automobilį, įsižiebiančių žibintų, o ne tokių, kurie įsijungtų atėjus prieblandai.

Reikalavimai – lyg iš bukleto

Kretingos miškų urėdija rašė, kad dėl žmonių saugumo ir transporto priemonės apsaugojimo nuo apgadinimų reikalinga automobilio gale įrengta vaizdo stebėjimo kamera. O šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai būtinai turėjo būti kėbulo spalvos ir su integruotais posūkio signalais dėl to paties saugumo ir net taupymo sumetimais.

Tarp privalomų reikalavimų paminėta ir galinių sėdynių sulankstymo sistema konkrečiu pavadinimu "Easy flat". Tokį šios sistemos pavadinimą naudoja tik "Toyota". Todėl nenuostabu, kad sudėjus visus reikalavimus į krūvą urėdijai automobilį tenka rinktis iš vienintelio varianto – "Toyota RAV4".

Į tokią pačią padėtį pernai pateko ir Kauno miškų urėdija. Viešųjų pirkimų konkursas taip susiklostė, kad ji neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pirkti "Toyota RAV4". Kitaip greičiausiai ir negalėjo būti, nes reikalavimai šiam pirkiniui buvo lyg nurašyti iš "RAV4" techninių savybių knygos. Vos ne žodis žodin aprašytos būtinos automobilio sistemos. Kai kurias jų turi tik "Toyota".

"Rašomos tokios sąlygos, kokios mums yra reikalingos, bet jos tikrai nėra pritaikytos vienam gamintojui", – dievagojosi Kauno miškų urėdijos urėdas Edmundas Kovalčikas.

"Toyota" – geri automobiliai. Mes jauos išbandėme, jie mums tinka. Todėl svajojome nusipirkti "Toyota", bet nesutinku, kad sąlygos pritaikytos vienam automobiliui. Viskas padaryta pagal įstatymą", – urėdui į pagalbą atėjo vyriausiasis urėdijos inžinierius Saulius Lazauskas.

Savo pozicijos jis nepakeitė ir paklaustas, kodėl tarp būtinų reikalavimų automobiliui buvo paminėta ir stabilumo sistema konkrečiu pavadinimu VSC. Tokio pavadinimo sistemos montuojamos tik į "Toyota" ir to paties japonų koncerno gaminamus "Lexus" automobilius.

Sutapimų virtinė

Peržiūrint viešųjų pirkimų principu perkamiems automobiliams keliamus privalomus reikalavimus, pirmiausia užkliūva pačios išskirtiniausios automobilių savybės, tačiau įsigilinus į sąlygas, galima aptikti ir daugiau reikšmingų detalių.

Pavyzdžiui, pirkdami jau anksčiau minėtą "RAV4", Kauno urėdijos darbuotojai nurodė, kad automobilio darbo tūris turi būti ne mažesnis nei 2 litrų. "RAV4" turi tokius variklius, o jų charakteristikos stebėtinai sutampa su kitais urėdijų keliamais reikalavimais – bent 150 AG, kai variklis pasiekia 6200 apsisukimų per minutę.

"Toyota" atstovai Lietuvoje nurodo, kad šių variklių techniniai duomenys tokie: 151 AG, kai pasiekiama 6200 apsisukimų per minutę.

Dydis – milimetrų tikslumu

Pastaruoju metu vienas labiausiai urėdijų giriamų ir perkamų automobilių "Toyota Hilux" krovininių visureigių klasėje turi ne vieną konkurentą. "Mitsubishi L200" – vienas  didžiausių. Atrodytų, kad tos pačios klasės ir maždaug panašių galimybių automobiliai viešuosiuose konkursuose turėtų turėti apylyges sąlygas, tačiau taip nėra. Per praėjusius ir šiuos metus urėdijos automobilių "Toyota Hilux" nupirko 56, o "L200" – 22.

Vieną ar kitą automobilį eliminuoti iš konkurso nėra sunku. Užtenka nurodyti kėbulo dydį. Pavyzdžiui, Pakruojo miškų urėdija prieš porą metų pirko visureigį, kuris negalėjo būti trumpesnis nei 5,2 m, bet ir ne ilgesnis nei 5,27 m. 7 cm ilgesnė transporto priemonė nebūtų tilpusi į urėdijos garažą? Urėdija neatsakė.

Tais pačiais metais pirkdami lengvąjį automobilį Pakruojo miškininkai jo mažiausią privalomą ilgį nurodė net pusės centimetro tikslumu. Nė nereikėjo klausti, kokį automobilį urėdija įsigijo. Jam iškelti techniniai reikalavimai akivaizdžiai sutapo su "Toyota Avensis" automobiliu: benzininiu varikliu ir universalo kėbulu.

Reikalavimų sąraše buvo nurodyta, kad ratlankiai turi būti 17 colių aukščio, o bagažinės talpa siekti 540 kub. dm. "Avensis" bagažinė – 543 kub. dm.

Automobilio aukštis turėjo būti ne mažesnis nei 1,48 m. Būtent tokio aukščio ir yra "Toyota". Įdomu, ar ji urėdams tiktų, jei ratlankiai būtų 16, o ne 17 colių aukščio? Juk tokiu atveju automobilis būtų truputį žemesnis.

Populiariausi – "Toyota Hilux"

Surinkti tikslius duomenis, kokius automobilius urėdijos pirko per praėjusius ir šiuos metus, Aplinkos ministerijai prireikė savaitės.

Per šiuos ir praėjusius metus Lietuvos urėdijos daugiausia nupirko "Toyota Hilux" automobilių. Antroje vietoje pagal populiarumą yra nebrangios rusų gamybos "Lada Niva". Tačiau šia technika važinėja mažuma urėdijų darbuotojų. Vos ne pusė visų rusiškų automobilių nupirko viena – Šalčininkų – urėdija.

Automobilių pardavėjai į kalbas apie viešuosius urėdijų prikimus nesileido. Vienas jų anonimiškai pakuždėjo, kad nemažoje dalyje pirkimų neįmanoma dalyvauti vien dėl įsipareigojimo pristatyti automobilius per kelis mėnesius. Vadinasi, viešajame konkurse dalyvauti nusprendusi bendrovė pirkimo objektą – automobilį – jau turi turėti sandėlyje, prieš išreikšdama norą dalyvauti konkurse.

Plačiau šia tema skaitykite ketvirtadienio, rugsėjo 5 d., dienraščio "Kauno diena" numeryje.