Traukinio mašinistas: mirtinai sužalojau tik vieną žmogų

Traukinių mašinistai sako, kad vieniems jų pasiseka labiau, kitiems – mažiau. Apie 20 metų elektrinį traukinį vairuojančiam Tadeušui Orlovskiui pasisekė – per visą karjerą jo valdomas traukinys mirtinai partrenkė tik vieną žmogų.

Psichologiškai sunki profesija

"Staiga netoli Vilniaus ant bėgių prieš atvažiuojantį traukinį išėjo moteris. Iki jos tebuvo apie 100 metrų", – apie įvykį, kurio nepamirš niekada gyvenime, ėmė pasakoti T.Orlovskis.
Moters veido nespėjęs pamatyti mašinistas akimirksniu įjungė garsinį signalą, stabdė, tačiau žinojo – vėlu. Moteris stovėjo ant bėgių ir laukė tragiško likimo. Važiuojančio traukinio iškart sustabdyti neįmanoma: apie 100 km/val. greičiu lekiantis traukinys sustabdytas dar slysta bėgiais apie 500–800 m.

Į mašinisto kabiną žurnalistą su fotografu  pakvietęs Tadeušas atidžiai žvelgė į kelią ir prieš kelionę iš Kauno į Vilnių dar kartą patikrino prietaisų parametrus, stabdžius (juos vėliau nekart reikia patikrinti ir kelionės metu).

T.Orlovskis negirdėjo, kad žmones mirtinai sužaloję jo kolegos kreiptųsi į psichologą ar mestų darbą, nors Europoje traukinio mažinisto profesija laikoma viena tų, kurių atstovams itin dažnai tenka kreiptis į psichologą.

"Man pasisekė, – pakartoja T.Orlovskis. – Yra kolegų, kurie mirtinai sužalojo 10 ir net 15 žmonių."

Būdai patekti po traukiniu

"Patekti po traukiniu yra trys būdai, – atidžiai į kelią žvelgė Tadeušas ir kartkartėmis paspausdavo budrumo mygtuką, ypač dažnai – garsinį. – Pirmas – jei to nori pats žmogus, antras – jei jis girtas arba apsvaigęs ir trečias, dažniausias, – jeigu tai netikėta ir žmogui, ir mašinistui."

Todėl paklaustas, kokios svarbiausios gero mašinisto savybės, T.Orlovskis paminėjo ne tik žinias, ištvermę, valią, gerą reakciją ir sugebėjimą laiku priimti tinkamą sprendimą, nepanikuoti, bet ir turėti vidinę nuojautą, intuiciją – tai, ko neišmoksi jokiuose vadovėliuose ar instrukcijose.

"Įjungti garsinį signalą reikia ne tik prieš posūkius, pervažas, rūke, bet kartais – įvertinus situaciją, pasikliovus ta intuicija", – kalbėjo T.Orlovskis. Laiku įjungtas signalas ne kartą išgelbėjo ne tik žmogų, bet ir ant bėgių atsidūrusius gyvūnus.

Išgelbėjo vaikus

"Iš patirties žinau, kad nuojauta kartais net svarbiau už reakciją", – tarė T.Orlovskis.

Jis jau nebeskaičiuoja, kiek žmonių, išgirdę laiku įjungtą signalą, atšoko, nulipo nuo bėgių. Mašinistas tik pamena, kai prie Panerių staiga prietemoje, iš už posūkio, išvydo bėgių link žengiančią grupelę vaikų.

T.Orlovskis spėjo greitai paspausti garsinį signalą ir jį išgirdę vaikai paskutinę akimirką perbėgo bėgius.

"Net pačiam akimirkai bloga pasidarė pagalvojus, kiek trūko iki nelaimės, – prisipažino 50 metų Tadeušas. – Žinau, kad didelė psichologinė našta anksčiau ar vėliau palieka pėdsaką ir kai kurie mašinistai, mirtinai sužaloję ne vieną žmogų, turi sveikatos problemų, padidėja kraujospūdis, tampa nervingesni. Neatsitiktinai mašinistai į pensiją anksčiau galėjo išeiti sulaukę 55 metų. Ir daugelyje valstybių geležinkelių neatsisakė šios taisyklės dėl saugumo. Deja, Lietuvoje šis amžiaus apribojimas panaikintas."

Nuo užrašų sukasi galva

Mitas, nors kai kurie žmonės juo tiki, kad traukinio mašinistas beveik nieko neveikia: įsėda, įjungia vairalazdę ir važiuoja sau.

"Dabar traukinys valdomas automatiškai, tačiau aš jį programuoju, – pasakojo T.Orlovskis, mus priėmęs prieš penkerius metus pirkto naujo čekų elektrinio traukinio "EJ 575" mašinisto kabinoje. – Turime ir analoginį, ir skaitmeninį radijo ryšį. Taip pat – kelis traukinio saugumo važiavimą užtikrinančius prietaisus, yra borto kompiuteris, padedantis valdyti traukinį, užtikrinantis nuolatinį greitį, kontroliuojantis traukinio sistemas, įrangos darbą, pateikiantis visą informaciją."

Valdymo kabinoje – daugybė mygtukų, svirtelių su užrašais: "informacinė sistema", "kompresoriai", "stiklų valytuvas", "prožektoriai", "traukinio šildymas", "budrumas", "švilpukas"...
Per kelionę beveik nebuvo minutės tarpo, kad Tadeušas nepaspaustų bent vieno mygtuko. Dažniausiai, žinoma, jis jungė garsinius signalus – prieš tunelį, tiltus, posūkius, pervažas ir kitas vietas.

Budrumo mygtukai

Budrumo mygtukas? Mašinistas pakelia uniformos švarko rankovę ir rodo Rusijoje, radijo gamykloje, kuri gamina įvairius įrenginius ir karo pramonei, pagamintą juodą plastmasinę apyrankę-mikroschemą ant dešinės rankos.

"Tai – sudėtingas saugos sistemos prietaisas – įrangos režimas. Ji skenuoja informaciją nuo su mano rankos oda kontaktuojančių elektrodų, kurią perduoda bevieliu būdu į pagrindinį traukinio saugos sistemos bloką. Jei aš neįvykdysiu kažkokios komandos, užsisvajosiu, nepaspausiu kažkokio per kelionę užprogramuoto ar būtino mygtuko, pasigirs garsinis signalas. Tuomet privalau paspausti vieną ar kitą mygtuką "budrumas", – T.Orlovskis rodo vieną mygtuką viršuje ir kitą – ant valdymo pulto. – Jei per septynias sekundes nepaspausiu mygtuko "budrumas", traukinys pradės stoti automatiškai."

Ispanijoje leista per daug

"Galime važiuoti iki 120 km/val. greičiu. Jei viršysime greitį nors penkiais kilometrais per valandą, gausime didelę nuobaudą, – mašinistas rodo į nedidelį juodą įrenginį. – Tai – visų parametrų atmintinė, kurią prieš išvykstant užprogramuojame. Kažkas panašaus į juodą dėžę lėktuvuose."

Parametrų atmintinėje, toje traukinių juodojoje dėžėje, išlieka visa informacija apie tai, ką veikė mašinistas ir kaip bei kur važiavo traukinys. Po kiekvienos kelionės atmintinė peržiūrima ir įvertinamas mašinisto darbas, klaidos.

"Tai buvo šokas visiems mašinistams", – apie nesenus įvykius Ispanijoje tarė T.Orlovskis.

Liepos 24 dieną Ispanijoje įvyko  tragedija. Mašinistas vairavo 218 keleivių vežusį aštuonių vagonų traukinį ir smarkiai viršijo greitį zonoje, kur jis buvo ribojamas iki 80 kilometrų per valandą. Staigiame posūkyje traukinys nulėkė nuo bėgių ir rėžėsi į betono sieną, keli vagonai užsiliepsnojo, žuvo 79 žmonės.

"Sunku viską vertinti nežinant detalių. Bet mane nustebino, kad Ispanijoje, kur leidžiama važiuoti ir 150 km/val., ir didesniu greičiu, tiek daug leidžiama mašinistui, nėra sistemos, kuri tokiomis situacijomis kontroliuoja žmogaus veiksmus, ir įrangos, kuri riboja greitį", – kalbėjo Tadeušas.

"Lietuvos geležinkeliuose" – viskas labai griežtai, keliami dideli saugumo reikalavimai, – patikino jis. – Mes, viršiję greitį bent 5 kilometrais per valandą, turėtume problemų. O jei žinai, kad gali viršyti greitį ir nebūsi nubaustas, tai šiek tiek atleidžia žmogų nuo atsakomybės."

Nuo mažens traukė technika

Prieš beveik 20 metų Tadeušas dar buvo mašinisto padėjėjas. Tada išlaikė egzaminus ir pirmą kartą važiavo savarankiškai. Jaudinosi. "Atsakomybė palikta man vienam", – suprato jis.
Trakų rajone gimęs T.Orlovskis nevairavo nei dyzelinio traukinio, nei garvežio: visi mašinistai turi specializacijas. Tačiau būtent matytas garvežys, garsas, dūmai jam ir sukėlė norą tapti traukinio mašinistu.

"Nuo mažens traukė technika, transportas, elektronika. Trumpai dirbau elektronikos prietaisų gamykloje, tačiau ištvėriau tik pusmetį", – Tadeušas svajojo būti transporto priemonės vairuotoju, tačiau, prasidėjus elektrinių traukinių erai, galutinai apsisprendė tapti mašinistu.

Per stiklą įlėkė akmuo

Iš traukinio mašinisto kabinos geru oru matomumas būna 2–3 km. Sunkiausia vairuoti žiemą, per rūką. Jau seniai fotografiją mėgstantis ir visą laiką besivežiojantis fotoaparatą Tadeušas labiausia žavisi rudeniu.

"O pats gražiausias vaizdas – ankstyvas rytas, kai bunda gamta, tvyro rūkas, – mašinistui nesvetimas romantizmas ir meilė gamtai. – Nuostabiai atrodo Kauno tunelis ryte, pakelėje matomi kaimeliai, bažnyčios, naktį – apšviesta Vilniaus geležinkelio stotis."

Vis dėlto kiekvieną akimirką mašinistas privalo būti budrus. Prieš 10 metų T.Orlovskis pastebėjo ant gretimų bėgių suverstus akmenis, metalinius daiktus ir kai, pakėlęs ragelį, norėjo apie tai pranešti stoties budėtojui, staiga pamatė pro stiklą į jį skriejantį akmenį. Jis pataikė į ranką. Laimė, ne į galvą.

Šios plačiai pagarsėjusios istorijos kaltininkai – paaugliai chuliganai, kurie kvailai pokštavo. Policijos sulaikytiems vaikinams mašinistas atleido ir pasidžiaugė, kad tokie chuliganizmo atvejai Lietuvoje retenybė.

"Gerai, kad pas mus nepopuliarūs Rusijoje ar Lotynų Amerikoje įprasti būdai pavojingai kvailioti, kai gulasi ant bėgių, bėga prieš traukinį ar lipa ant vagonų viršaus. Ant stogo labai pavojinga – elektra gali mirtinai nutrenkti, nereikia net  prisiliesti prie kontaktinio laido", – perspėjo T.Orlovskis.

Traukinys įveikė kliūtį

Didžiausi chuliganai, su kuriais susiduria Tadeušas, – grafičių piešėjai ir kai kurie futbolo sirgaliai, kurie triukšmauja, kartais geria alkoholinius gėrimus, nenori susimokėti už bilietą, nors viskas fiksuojama ir matoma vaizdo kamerose.

"Pypt... – pasigirdo garsinis signalas artėjant prie remontuojamos bėgių dalies. T.Orlovskis pagyrė: – Traukiniai Lietuvoje galėtų važiuoti ir didesniu greičiu, nes mūsų specialistai gerai prižiūri bėgius."

Tiesa, kartą prieš keliolika metų (T.Orlovskis tuomet dirbo mašinisto padėjėju) traukinys privažiavo 15–20 cm ruožą, kuriame nebuvo bėgio dalies. Informacinė sistema iškart perspėjo, kad kažkas blogai. Sulėtinęs greitį mašinistas važiavo itin atsargiai, tačiau tokį nedidelį plotą, kur nebuvo bėgių, buvo galima pamatyti tik privažiavus arti.

"Stabdėme, o traukinys labai lėtai pervažiavo per tą vietą, – prisiminė T.Orlovskis. – Neduok, Dieve, nulėkti nuo bėgių."

Ne ministrai, bet mašinistai

Dažniausiai parą su pertraukomis dirbantis mašinistas kartais traukinius ir sapnuoja.

"Neseniai per miegus pamačiau be mašinisto važiuojantį kitą traukinį, – nusijuokė Tadeušas. – Sustabdžiau savo traukinį, perbėgau į kitą ir spėjau jį sustabdyti. Prabudau negalėdamas apsispręsti, kurio traukinio mašinistu prisistatyti. O daug mašinistų sapnuoja košmarus, kad pervažiuoja degant raudonam šviesoforo signalui arba negali sustabdyti traukinio."
Darbe būna ir kuriozų. Kartą sustojęs stotyje T.Orlovskis pro traukinio langą išgirdo, kaip vaikai svarsto, eiti į mokyklą ar ne.

"Jei eisite ir gerai mokysitės, būsite ministrais, jei ne – mašinistais", – perspėjo vaikus Tadeušas. Šie jam išpyškino: "O, tada į mokyklą neisime!"

Pasiteiravus, kodėl tarp traukinio mašinistų nėra moterų, Tadeušas patikslino, kad Kaune jau yra mašinisto padėjėja, o Rusijoje – ir mašinistė. "Moterys, – aiškino T.Orlovskis, – gali būti mašinistės, tačiau jos – emocingesnės, greitai supanikuoja, o būna situacijų, kai negalima nė akimirkos pasiduoti panikai ir reikia žaibiškai priimti teisingą sprendimą."

Pradinė ir galinė stotelė

Nebijantis nei oro, nei vandens traukinio mašinistas neturi ir prietarų. Nors geležinkelio kelią dažnai perbėga juodos katės, Tadeušas tris kartus nenusispjauna.

Tiesa, jis neslepia, kad geležinkelininkai, kaip ir jūreiviai, turi prietarą, kad moteris mašinisto kabinoje gali prišaukti nelaimę. "Bet aš tuo netikiu. Nebent mašinistas nestebės kelio ir jai skirs ypatingą dėmesį", – nusijuokė T.Orlovskis. Jis tiki tik tuo, kad nuo likimo nepabėgsi.

T.Orlovskiui teko važiuoti traukinio mašinisto kabinoje Lenkijoje. Jis tikino, kad Lietuvoje sistemos modernesnės nei kaimyninėje šalyje: lenkai tuo metu neturėjo technikos, kuri nustatytų, kad priešais tais pačiais geležinkelio bėgiais važiuoja kitas traukinys.

Japonijos greitasis traukinys "Hayabusa" (liet. – sakalas) T.Orlovskiui nekelia ypatingų emocijų, tačiau jis mielai norėtų išbandyti 300 km/val. greičiu važiuojantį Prancūzijos TVG traukinį.
"Geležinkelis – kaip ir gyvenimas, – filosofiškai pastebėjo Tadeušas. – Jame yra taisyklingų ir netaisyklingų, atrodančių tiesiai, bet išties vingiuotų kelių. Yra aklakelių ir šalutinių kelių. Daug leidžiama, bet dar daugiau draudžiama. Neįmanoma grįžti ir vėl važiuoti tuo pačiu keliu. Ir jei pavėlavai, kažką praleidai, kaip ir gyvenime, – sunku pavyti ar ką nors pakeisti."

"Ir dar, – pridūrė mašinistas, – geležinkelyje, kaip ir gyvenime, yra svarbiausias dalykas – pradinė ir galinė stotelė..."

Kai kurie traukinių garsiniai signalai

Trys trumpi signalai – sustojimas;

vienas ilgas – išvykimas;

vienas ilgas ir du trumpi – gaisras traukinyje.

Ilgas, trumpas ir vėl ilgas signalas – vienas svarbiausių garsinių signalų, perspėjančių  ant bėgių dirbančius geležinkelio darbuotojus apie artėjantį traukinį.