Ministras J. Požela siekia, kad jo įsakymas prilygtų įstatymui?

Seimo Sveikatos reikalų komitete rytoj vėl numatytas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymas. Tačiau nors priežasčių jį priimti apstu, tam atsiranda vis nauji trukdžiai. Dabar įstatymo priėmimas stabdomas todėl, kad apeinant Konstituciją pagalbinio apvaisinimo verslą norima palikti vienasmeniškam Sveikatos apsaugos ministro reguliavimui.

Iniciatyva kilo tada, kai Seimo narys Juras Požela su grupe partijos bičiulių registravo Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siekiama nustatyti, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kaip toks, iš viso nėra reikalingas. Pasak Civilinio kodekso pataisų autorių, pagalbinį apvaisinimą gali reguliuoti  ministro įsakymas.

Per kelis mėnesio nuo pataisų pateikimo Juras Požela spėjo tapti sveikatos apsaugos ministru, o nuo to jo atkaklumas perduoti pagalbinio apvaisinimo verslo reguliavimą sau pačiam tik padidėjo.

Sveikatos apsaugos ministrui neatrodo reikšminga, kad vertindami Civilinio kodekso pataisas Seimo Teisės departamento teisininkai savo išvadoje nurodė, jog yra galimas prieštaravimas Konstitucijai. Panašu, kad ministrui didelio įspūdžio nepadarė ir jo sumanymui nepalanki STT antikorupcinio vertinimo išvada  – STT nepritaria ketinimui pagalbinį apvaisinimą reguliuoti poįstatyminiu aktu ir antrina Seimo Teisės departamento išvadai.

Užmojui pagalbinio apvaisinimo reguliavimą perduoti ministrui nepritaria ir žinomi Lietuvos teisininkai. Konstitucinės teisės žinovas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Prof. dr. Vytautas Sinkevičius teigia, kad tokiu reguliavimu yra siekiama apeiti Konstituciją.

“Konstitucinis teismas daug kartų yra konstatavęs savo doktrinoje, visa tai, kas susiję su žmogaus teisėmis ir laisvėmis turi būti reglamentuojama įstatymu, negali būti reglamentuojama žemesnės galios teisės aktais, tai yra, Vyriausybės nutarimais, ministrų įsakymais ir pan.

Šiuo aspektu, kiek tai susiję su dirbtiniu apvaisinimu, be abejo, tai yra viena iš žmogaus teisių ir iš to kyla, kad visi svarbiausi dirbtinio apvaisinimo santykio elementai, turi būti reguliuojami įstatymu, net ne Vyriausybės nutarimu, o tuo labiau ne ministro įsakymu,” – kalbėjo prof. V. Sinkevičius.

Jei pagalbinio apvaisinimo reglamentavimas būtų paliktas Vyriausybei ar ministrui, tai toks Civilinio kodekso pakeitimas galėtų būti skundžiamas Konstituciniam Teismui. Prof. V. Sinkevičiaus teigimu: “Bandymas reglamentuoti vien ministro įsakymu gali būti ginčijamas dėl atitikties Konstitucijai dėl dviejų dalykų.  Pirma, kaip ir minėjau, visa tai, kas susiję su žmogaus teisėmis, turi būti reglamentuojama įstatymo, arba įstatymas turi nustatyti labai aiškius kriterijus ir pagrindus. Vykdomoji valdžia, Vyriausybė ar ministrai gali išleisti teisės aktus, kurie įgyvendina įstatymus, ne sukuria teisės normas, o tai yra teisės aktai, kurie reglamentuoja, kaip įgyvendinti įstatymą.

Bet yra dar vienas aspektas, kad tai labai susiję su Konstitucijos 46 straipsniu, kuriame kalbama apie verslą. Vis tik, kaip bebūtų, tai ištisa verslo sritis, medicinos verslo sritis, ir reglamentuoti ją arba pagrindus pačius įtvirtinti ne įstatymu – būtų labai rizikinga. Galėtų kilti ginčas, ar toks ne įstatyminis reguliavimas, nesant įstatymo, neprieštarauja Konstitucijai.”

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas įsitikinęs, kad svarbiausi pagalbinio apvaisinimo aspektai turi būti reguliuojami Seimo priimtu įstatymu, net jeigu tokį įstatymą nėra lengva priimti:

“Turi būti įstatymo forma, bet aš suprantu, kad dabar galbūt norima apeiti Konstituciją. Priimti įstatymą tokiais jautriais klausimais – sudėtinga, kiltų didelės diskusijos, būtų nuomonių įvairovė, bet bandymas nepaistyti Konstitucijos ir eiti lengvesniu keliu ir reglamentuoti ministro įsakymu, galėtų kelti abejonių dėl to, ar tai neprieštaraus Konstitucijai.”

Susirūpinimą dėl bandymo apeiti Konstituciją išreiškė ir Vytauto Didžiojo universiteto teisininkai. VDU Teisės fakulteto dekano Tomo Berkmano Seimo komitetams adresuotame rašte teigiama:

“Yra akivaizdu, kad pagalbinio / dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas yra susijęs su viso spektro konstitucinių žmogaus teisių, pradedant nuo teisės į gyvybę, baigiant šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės valstybine apsauga ir globa, įtvirtinimu. Pastaroji funkcija yra pirminė Seimo, kaip pagrindinės demokratinės Tautos atstovybės valstybėje, kompetencija ir jos negalima – ypač tokia apimtimi, kokia bandoma padaryti – perleisti kitai institucijai.”

VDU Teisės fakulteto dekano nuomone, pagalbinio apvaisinimo reguliavimo tvarkos perdavimas vykdomosios valdžios institucijai iškreiptų žmogaus teisių realizavo sistemą Lietuvoje ir sukurtų precedentą kitiems panašiems Konstitucijos pažeidimams:

“Laikomės nuomonės, kad toks perleidimas iš esmės pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių ir joms priskirtų kompetencijų atskyrimo principą, prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui ir sukurtų precedentą tokių veiksmų plitimui bei taip iškreiptų konstitucinių žmogaus teisių realizavimo procesą mūsų valstybėje,” – dėstoma VDU Teisės fakulteto rašte.