Lietuvių kalbos egzamino neišlaikė 12 proc. abiturientų

  • Teksto dydis:

Iš mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba, šimto balų įvertinimą gavo 1,3 proc. kandidatų, iš mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis – 0,2 proc.

Tautinių mažumų mokyklų moksleiviai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą išlaikė kiek prasčiau nei lietuviškų mokyklų abiturientai, trečiadienį pranešė Nacionalinis egzaminų centras.

Iš viso egzaminą išlaikė 88,09 proc. abiturientų, iš jų 88,4 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, 83,7 proc., besimokusių mokyklose tautinių mažumų kalbomis.

Maksimalų šimto balų įvertinimą gavo 1,23 proc. visų laikiusiųjų: iš mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba, šimto balų įvertinimą gavo 1,3 proc. kandidatų, iš mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis – 0,2 proc.

Kandidatai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys. Prie kiekvienos temos buvo pateikti trys privalomi autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso.

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 21937 kandidatai. Iš jų 20641 kandidatas mokėsi mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, o 1296 – mokyklose, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis.

Trečiadienį taip pat paskelbti chemijos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

Chemijos valstybinį brandos egzaminą laikė 3102 kandidatai. Egzaminą išlaikė 97,8 proc. visų laikiusiųjų, 100 balų įvertinimą gavo 2,8 proc. kandidatų.

Informacinių technologijų egzamine, kuris buvo vykdomas elektroninėje egzamino vykdymo sistemoje, dalyvavo 2630 kandidatų. Egzaminą išlaikė 92,2 proc. kandidatų. 100 balų įvertinimą gavo 3,2 proc. kandidatų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dzin

dzin  portretas
tai dzin ,dzin tevams kad vaikai nesimoko ,dzin mokytojams ,kad negali ismokyti tu ,kurie nenori ir nelanko pamoku,dzin istatymu leidejams kad nepriima drausminanciu istatymu dzin dzin dzin

Rega

Rega portretas
Mokinys nesimoko penketą šešetą metų ir norima,kad ,palankęs pas korepetitorių, išmoktų už visus nesimokytus metus.Be to,ko gero,jis papildomai ,,mokosi''ir dar kelis dalykus.Aišku,rezultatai nebus tokie,kokių tikimasi.O dažniausiai būna ir taip,kad ir mokomasi tik pas repetitorių,ir ne daugiau.Todėl,Luko mamyte,reikėjo ne korepetitorių ieškoti,o paraginti savo atžalą laiku pradėti mokytis.Žinių samčiu neįkrėsi.

luka

luka portretas
Mokytojai drįsta reikalauti algų pensijų. tragedija kas su mokytojais ir mokytojų nenoru dirbti mokyklose, o dar turi naglumo kaltinti tėvus ir vaikus, ojojojoi kokie blogi vaikai ir tėvai. Mes tėvai, verčiamės iš kailio, mokam už papildomas pamokas, kišam į būrelius ,perkam knygas su papildomom užduotim, kad tik tie vaikai daugiau išmoktų, o mokytojai atidirba valandas ir vaikų paruošimas dzin, vienas kitas stipresniems vaikams papildomas užduotis duoda. Panaikint tokius kvailus dalykus kaip fizinis, darbai , tikybos ir pamokų skaičius mažesnis būtų(pavargtų mažiau) ir vietoj jų kokią matematiką anglų po papildomą pridėtų. bet gi valdiškas mokymas-dzin visiems.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių