Lietuviai išgėrė mažiau alkoholio: A. Verygos draudimai pasiteisina?

Legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai), arba 10,5 proc. mažiau nei 2016 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 4,2 mln. dekalitrų (18,4 proc. mažiau), alaus – 23,2 mln. dekalitrų (8,2 proc. mažiau).

Statistikų teigimu, 1–3 darbuotojus turinčių parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2017 metais mažose parduotuvėse ji sudarė beveik 36 proc., kai kuriose parduotuvėse –net 80 procentų.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 11,7 procento. Labiausiai pabrango vaisių vynas – 53,5 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 27,5 proc., importinis alus – 17,2 proc., trauktinės – 14,5 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 12,6 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2017-ųjų kovo pradžios pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2017 metais buvo pagaminta 1,03 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį - 5 proc. mažiau nei 2016-aisiais.

Pernai fermentuotų gėrimų gamyba padidėjo 2,3 proc. iki 5,5 mln. dekalitrų. Iš jų sidro gamyba išaugo 34,1 proc., neputojančių gėrimų – 28,7 proc., putojančių fermentuotų gėrimų – 1,3 proc., bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (31,1 proc.) gamyba.

Vynuogių vyno ir vermuto pernai pagaminta 15 proc. mažiau nei 2016 metais. Daugiausia pagaminta alaus – 29,6 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumenko 1,1 procento.

Pernai labiausiai išaugo vyno importas ir eksportas – atitinkamai 13,4 ir 21,2 proc., taip pat alaus – atitinkamai 11,8 ir 20,1 procento. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 8,8 proc., eksportas padidėjo 21,2 proc., spiritinių gėrimų importas išaugo 8,5 proc., eksportas – 14,3 procento.

Lėmė kainos ir akcijų draudimas

Lietuvos gyventojams pernai išgėrus kiek mažiau legalaus alkoholio, Statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė sako, kad tam didelės įtakos darė pastaruoju metu augusios alkoholio kainos bei jo pardavimo akcijų draudimas.

„Tiek gamyba, tiek prekyba mažėja. Labai yra išaugusios kainos. Tai sietina su kaina“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė V. Lapėnienė.

Anot jos, suvartojimo mažėjimui įtakos galėjo daryti ir alkoholio akcijų prekybos vietose draudimas.

„Žinoma, galbūt turėjo įtaką ir alkoholio akcijų uždraudimas. Galbūt tos akcijos anksčiau viliodavo žmones“, – teigė departamento vadovė.

Jos teigimu, Statistikos departamentas negali pasakyti, kaip pernai pakito šešėlinė alkoholio rinka.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 12,3 litro legalaus alkoholio – 0,9 litro mažiau nei 2016 metais (13,2 litro).

Mirtingumas nuo alkoholio mažėja

Mirtingumas nuo alkoholio toliau mažėja, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas.

Pernai nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių mirė 20,4 asmenys 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Užpernai šis rodiklis siekė 23,4, o 2014 metais - 25,2 mirčių 100 tūkst. gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, tiesiogiai su alkoholiu susijusių mirčių mažėja nuo 2011 metų. Tuomet nuo alkoholio mirė 31,5 žmogus 100 tūkst. gyventojų.

Higienos instituto duomenimis, dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų pernai mirė 576 žmonės - 94 mažiau nei 2016-aisiais. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (42,5 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (33,5 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,5 proc.). 

Bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė pernai buvo užregistruota 25,7 tūkst. asmenų, 100 tūkst. gyventojų teko 907,6 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (623,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (179,2 atvejo) ir alkoholinė psichozė (105,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Pernai sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 15,7 proc., alkoholine priklausomybe – 5,4 procento.

35–59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 metų amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 metų amžiaus grupėje.

Pernai vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 4,6 karto viršijo moterų. 2017 metais 100 tūkst. miesto gyventojų teko 19,6 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2016 metais – 22,8), kaimo – 21,9 (2016 metais – 24,5).

Mažėja avarijų ir girtaujančių šeimų

Lietuvoje per metus girtų asmenų sukeltų eismo įvykių sumažėjo ketvirtadaliu.

Mažėja ir girtaujančių socialinės rizikos šeimų, neblaivių darbuotojų nelaimingų įvykių darbe, rodo Statistikos departamento trečiadienį skelbiami duomenys.

Policijos departamento duomenimis, 2017-aisiais užregistruoti 333 eismo įvykiai, kilę dėl neblaivių asmenų kaltės, juose žuvo 43 ir sužeista dar 518 žmonių. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 18, sužeisti 297 žmonės.

Lyginant su 2016-aisiais, neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 25 proc., neblaivių vairuotojų – 22 procentais.

Pažymima, kad Lietuvoje neblaivūs asmenys sukelia kas dešimtą užregistruotą įvykį.

Tuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, kad 2017-ųjų pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos stebėjo 3,9 tūkst. girtaujančių šeimų – 200 arba 5 proc. mažiau, nei ankstesniais metais. Socialinės rizikos šeimose pernai iš viso augo 7,1 tūkst. vaikų – 500 vaikų mažiau, nei 2016-aisiais.

Valstybinės Darbo inspekcijos duomenimis, mažėja ir nelaimingų atsitikimų, kuriuos sukelia neblaivūs dirbantieji: pernai dėl nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 29 asmenys (2016-aisiais buvo 32), iš jų žuvo penki (2016-aisiais – devyni). Dar du nuo alkoholio apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į darbą ar iš jo, 2016-aisiais tokių asmenų buvo 6.