Skaudi netektis: mirė filosofas L. Donskis

Mirtis oro uoste

L.Donskį mirtis ištiko Vilniaus oro uoste, ruošiantis skrydžiui į Ukrainą, sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius profesorius Juozas Augutis.

„Tai didžiulė netektis, kartu su juo išėjo ir universiteto dalis. L.Donskis buvo ir filosofijos, ir politikos, ir kitų mokslų grandas“, – BNS sakė rektorius.

Anot rektoriaus, universitetas turbūt siūlys L.Donskį šarvoti VDU Didžiojoje auloje Katalikų teologijos fakulteto rūmuose.

Spėjama, kad L. Donskį oro uoste ištiko širdies smūgis. Pirminiais duomenimis, 5.30 val. jis susmuko oro uoste. Greitosios pagalbos medikai jau nebegalėjo padėti, rašo delfi.lt. L.Donskiui buvo 54 metai.

Įspūdingi gyvenimo pasiekimai

L. Donskis gimė 1962 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdoje baigė lietuvių filologiją ir teatro pedagogiką Lietuvos Valstybinės konservatorijos teatro meno fakultete, vėliau apgynė disertacijas Vilniaus ir Helsinkio universitetuose.

Per savo mokslinę karjerą L. Donskis parašė daugiau kaip 40 knygų ir per 500 straipsnių.

2009-2014 metais L. Donskis buvo Lietuvos atstovas Europos Parlamente ir dirbo Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcijoje ALDE.

Jis buvo garsus filosofas, eseistas, kultūros kritikas, visuomenės veikėjas, VDU profesorius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas, Suomijos garbės konsulas Kaune.

V. Adamkus: tai milžiniška netektis

Kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus sako, kad trečiadienį netikėtai miręs filosofas L. Donskis buvo šviesulys Lietuvos moksle ir visuomeniniame gyvenime, nuoširdžiai rūpinęsis valstybės raida.

„Tai yra milžiniška netektis Lietuvos valstybei. Asmeniškai išgyvenu dėl nuoširdaus artimo bičiulio netekties“, – BNS sakė prezidentas.

„Manau, kad L.Donskis buvo Lietuvos gyvenime šviesulys, ne tik moksle, bet ir valstybės, visuomeniniame gyvenime. Jis rūpinosi dėl Lietuvos ateities, savo išmintimi ir patarimais stengėsi įnešti giedrumo, sąžiningumo į mūsų gyvenimą. Tikiuosi, kad jis paliko pavyzdį ateinančioms kartoms, kaip reikia gyventi, siekti aukštesnių tikslų ir tikėti ateities Lietuva“, – kalbėjo V.Adamkus.

„Lietuva neteko iškilaus humanitaro, savo akademinėje ir visuomeninėje veikloje aktyviai gynusio laisvės ir žmogaus orumo idėjas. Profesorius L.Donskis buvo tvirtas europinių vertybių ir vakarietiško mąstymo pavyzdys ne tik jaunajai kartai, bet ir visiems Lietuvos žmonėms“, – rašoma Prezidentūros paskelbtoje šalies vadovės Dalios Grybauskaitės užuojautoje.

Taip pat D.Grybauskaitė pabrėžė, kad būdamas Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas ir aktyvus šios bendruomenės narys L.Donskis svariai prisidėjo išsaugojant šalies žydų kultūrą ir jos paveldą, skleidžiant tolerancijos, lygybės ir pagarbos žmogui idėjas.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius savo užuojautoje sako, kad L.Donskio išėjimas – didelė netektis visai valstybės šviesuomenei.

„Skaudžiai ir netikėtai netekome filosofo, eseisto, žymaus mąstytojo L.Donskio. Šis žmogus skvarbiu intelektualo žvilgsniu akylai stebėjo mūsų gyvenimą ir savo įžvalgomis stengėsi jį padaryti tauresnį. L.Donskio išėjimas – didelė netektis visai mūsų valstybės šviesuomenei, visiems, kuriems svarbios pamatinės vertybės“, – sakoma Vyriausybės paskelbtoje A.Butkevičiaus užuojautoje.

„L.Donskis visada liks mūsų atmintyje savo įtaigiais žodžiais ir prasmingais darbais, savo didžio žmogaus kuklumu, išmintimi ir dvasios stiprybe, savo meile Lietuvai. Telydi Išėjusįjį Amžinybes šviesa, o jo artimuosius – širdies paguoda“, – Seimo Ryšių su visuomene skyriaus išplatintoje užuojautoje sakė Loreta Graužinienė.

Buvo Lietuvos veidas

L. Donskis buvo Lietuvos veidas daugeliui pasaulio akademikų, sako literatūrologas Darius Kuolys.

„Leonidas buvo daugeliui pasaulio akademikų Lietuvos veidas: veržlios, dinamiškos, atviros, moraliai jautrios, intelektualios Lietuvos veidas“, – BNS sakė jis.

Kolegos akademikai netikėtai mirusį L.Donskį apibūdina kaip išskirtinį intelektualą, aprėpusį ne tik Lietuvos, bet ir Europos, pasaulio problemas, tačiau neatitrūkusį nuo visuomenės bei pasirinkusį buti viešumoje.

„Tai yra didžiulė netektis – Leonido toks staigus, netikėtas, neteisingas išėjimas. Didžiulė netektis Lietuvos akademinei bendruomenei, tiems studentams, kurie klausėsi Leonido paskaitų, ir tiems, kurie nebegalės jo klausytis. Leonidas buvo tas viešasis intelektualas, kuris labai nuosekliai gynė laisvių, teisių, humanitarinės kultūros pagrindų būtinybę šiandienos pasaulyje“, – kalbėjo D.Kuolys.

Pasak istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus, būdamas dar palyginti jaunu akademiku, L.Donskis paliko po savęs išskirtinai daug knygų, išleistų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio leidyklose ir „tikriausiai gerose pasaulio leidyklose angliškai publikavo daugiau knygų negu visi mūsų posovietinės Lietuvos humanitarai kartu sudėjus.“

Be to, jis pasirūpino ir tuo, kad pasaulis daugiau sužinotų ir apie kitus iškilius Lietuvos filosofus, kurių kūriniai jo pastangomis buvo išversti ir publikuoti užsienyje.

„Kitaip sakant, kaip didelis meistras, kuris jau ne per daug suka galvą, kaip jis čia turi atrodyti scenoje, jis jau suko galvą, kaip kitiems pagelbėti, kad jie atrodytų scenoje“, – sakė E.Aleksandravičius.

L.Donskis, pasak istoriko, buvo „atklydėlis iš intelektualinės kultūros XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje – iš tų auksinių laikų, kai išskirtinės asmenybės gebėjo dirbti visuose frontuose vienu metu“.

„Ta generacija kilniausių žmonių, kurie nebuvo atskyrę intelektualinės veiklos nuo visuomeninės veiklos, tie, kuriems buvo aišku, kad nieko privataus jau ir negali turėti, jeigu pasiryžai eiti klasikiniu inteligento keliu. Tau turi skaudėti už viską: ir už Europą, ir už savąjį kraštą, ir už savąją aplinką, ir už savo artimą, ir už savo tolimą, ir už savo priešą, ir už savo draugą – už visus. Leonidas buvo toks žmogus“, – kalbėjo jis.

Profesorė Viktorija Daujotytė L.Donskį prisimena kaip buriantį ir į kitų nuomones įsiklausantį žmogų. Vienas pirmųjų jos prisiminimų apie L.Donskį iškyla dar iš jo studijų pradžios.

„Įsidėmėjau Leonidą visiškai iš kitos pusės dar tada, kai jis buvo studentas. Atsitiko taip, kad buvau prie jūros, vienoje pionierių stovykloje, nes ten buvo mano brolio mergaitė – nuvykome jos aplankyti. Leonidas buvo būrio vadovas. Aš staiga pamačiau labai kūrybingą, improvizacinės prigimties žmogų, kuris dainavo su gitara, kalbėjo, jungė vaikus, tuos 10-mečius, 12-mečius. Ir niekada nebepamiršau jo improvizacinio talento bet kada įsijungti, bet kada pradėti kalbėti, bet kada pradėti muzikuoti visomis prasmėmis ir bet kada pataikyti į toną (...). Iškart šį žmogų įsidėmėjau ir įsidėmėjau šį žmogų visam gyvenimui“, – kalbėjo profesorė.

Ji sako tik vėliau pažinusi L.Donskį ir kaip rašantį žmogų iš publikacijų mėnesiniame kultūros žurnale „Kultūros barai“, o paskutinis artimesnis susitikimas buvo profesoriaus Arvydo Šliogerio 70-mečio minėjimas, kurį organizavo filosofo mokiniu save laikęs L.Donskis.

„Mačiau kitokį Leonidą – ne europarlamentarą, ne tik pasaulio žmogų, bet ir nuoširdų mokinį, kuris visiškai atvira širdimi galėjo didelėje filosofų, akademikų auditorijoje pasakyti: A.Šliogeris yra mane daug ko išmokęs. Nors atrodo, kad jų filosofiniai keliai, vieno eina iš pasaulio, kito, A.Šliogerio – iš vietos, iš čia“, – kalbėjo profesorė.

„Jis buvo labai atsargus, korektiškas, kiekvieną kartą savo atskirą nuomonę kažkaip derino su kitais. Galima buvo galvoti, kad tai figūra, kuri gali efektyviai veikti šiuolaikiniame pasaulyje. Nuoširdžiausiai liūdžiu ir jaučiu didžiulę skriaudą, kuri yra padaryta mūsų kultūrai“, – sakė V.Daujotytė.

„Dirbo velniškai daug“

Filosofas L. Donskis savo politinę veiklą išnaudojo ne tik liberalizmo idėjų, tačiau ir Lietuvos vardo sklaidai bei buvo kultūros ir švietimo ambasadorius su „europarlamentaro antpečiais“, sako jį artimai pažinojęs parlamentaras, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas.

„Nebuvo ryškios ribos jo gyvenime, jo veikloje, išskyrus tai, kad jis turėjo tam tikrus antpečius – politiko, europarlamentaro, kas galbūt šiek tiek padėjo ir jo akademinėje veikloje, padėjo žinomumui, bet žinomumui ne tik L.Donskio, bet ir Lietuvos – jis tą labai akivaizdžiai išnaudojo. Jis buvo tas ambasadorius, per savo akademinę veiklą turėdamas europarlamentaro antpečius. Jei Milane pristatoma europarlamentaro L.Donskio knyga, tai skamba ir visa Lietuva“, – BNS sakė E.Gentvilas.

Pasak jo, L.Donskis niekada savęs nesiejo su jokia partija ir buvo greičiau kultūrinis liberalas. Dalyvaudamas Europos Parlamento rinkimuose Liberalų sąjūdžio sąraše L.Donskis kėlė vienintelę sąlygą – niekada nebūti partijos nariu.

„Jis visą laiką galvojo apie ateitį, kaip tą patyrimą, kurį pasaulio kultūra, civilizacija yra sukūrusi, suprojektuoti į Lietuvos ateitį. Todėl jam labai rūpėjo švietimo, kultūros, kultūrologijos dalykai ir, žinoma, politikos dalykai, kaip politikai turėtų elgtis įvertindami tą pasaulio patirtį nuo Voltero, kurį jis labai mėgdavo cituoti kai kuriose savo paskaitose, iki dabarties“, – kalbėjo politikas.

E.Gentvilas sako paskutinį kartą su juo bendravęs prieš kelias savaites. Anot jo, L.Donskis intensyviai dirbo – tą galėdavo daryti nuo ankstyvo ryto iki išnaktų.

„Dirbo velniškai daug, keldavosi anksti rytais – esu pas jį buvęs ir Kaune, ir Briuselyje, tai tiesiog stulbino. Galbūt jis nemokėjo atsipalaiduoti“, – prisiminė E.Gentvilas.

Nuopelnai ir apdovanojimai

„Liūdime netekę gerbiamo ir mylimo kolegos, bičiulio ir profesoriaus Leonido Donskio, vieno labiausiai gerbiamų Lietuvos mąstytojų“, – skelbiama VDU pranešime. Universitete jis dirbo Politologijos katedroje, vadovavo „VDU Academia Cum Laude“.

Profesorius vykdė aktyvią, įvairialypę akademinę ir visuomeninę veiklą, buvo įsitraukęs į svarbiausius Lietuvos bei Europos visuomenės ir kultūros procesus, rengė knygas aktualiomis nūdienos temomis. L. Donskis dirbo JAV, D. Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Italijos universitetuose ir tyrimų centruose, buvo Bradfordo (D. Britanija) ir Valahijos (Rumunija) universitetų garbės daktaras. Jo lietuvių ir anglų kalbomis parašyti darbai išversti į portugalų, danų, estų, ispanų, italų, korėjiečių, lenkų, portugalų, rumunų, rusų, suomių, švedų, turkų, ukrainiečių, vengrų ir vokiečių kalbas.

Visuomenei L. Donskis taip pat buvo žinomas kaip LTV kultūros ir politikos pokalbių laidos „Be pykčio“ autorius ir vedėjas bei kaip žmogaus teisių, pilietinių laisvių rėmėjas. Už tolerancijos visuomenėje sklaidą ir lygių galimybių propagavimą 2004-aisiais Europos Komisija jam skyrė Įvairovės ambasadoriaus Lietuvoje apdovanojimą. 

Pastaraisiais metais savo darbuose profesorius nuodugniai nagrinėjo Rytų Europos politinių idėjų istoriją, politiką ir literatūrą, kultūros ir literatūros filosofiją, prisidėjo prie Lietuvos ir pasaulio politinės ir filosofinės minties puoselėjimo. Tarp reikšmingiausių jo paskutinių knygų – „Didžioji Europa: Esė apie Europos sielą“, „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“ (su Tomu Venclova), „Užmaršties amžiaus siužetai“, „Mažoji Europa: esteto žemėlapis“, „Liquid Evil: Living with TINA“, „Moral Blindness: the Loss of Sensitivity in Liquid Modernity“ (su Zygmuntu Baumanu).

Už nuolatinį darbą Lietuvos kultūros ir meno baruose, už refleksiją skiriant straipsnius, esė ir knygas aktualiomis temomis ir drauge už Lietuvos vardo garsinimą savo darbais užsienyje bei kitus nuopelnus, L. Donskis buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau Ordino Komandoro Kryžiumi. 2013 metais M. K. Čiurlionio fondas ir Suomijos Respublikos ambasada Vilniuje jam suteikė Šviesuolio titulą ir apdovanojimą už draugystės tarp Lietuvos ir Suomijos stiprinimą. Kaune atidarius Suomijos garbės konsulatą, L. Donskis tapo jo garbės konsulu.

2009–2014 m. būdamas Lietuvos atstovu Europos Parlamente, L. Donskis parengė vieną svarbiausių Europos Parlamento dokumentų žmogaus teisių srityje – metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje.

Save vadino žydų kilmės lietuviu

Trumpoje politiko karjeroje L. Donskis aktyviai rūpinosi žmogaus teisėmis, įskaitant seksualinių mažumų teises, ir tuo išsiskyrė iš kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių politikų, sako jo bendražygė Europos parlamento liberalų frakcijoje olandė Sophia  In't Veld (Sofi Int Veld).

„Labai jį vertinau kaip kolegą, buvome artimi pamatinių teisių ir teisės viršenybės klausimais. Iš jo taip pat sužinodavau apie Lietuvą ir regioną“, – BNS sakė Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) vicepirmininkė.

„Jis gynė mažumas, įskaitant LGBTI (lesbietės, gėjai, biseksualai, transseksualai, interseksualai) teises. Jis buvo išimtis – kiti žmonės regione tais klausimais taip garsiai nekalbėdavo“, – pridūrė politikė.

Trečiadienį netikėtai miręs L.Donskis Europos Parlamente ALDE  frakcijoje dirbo 2009-2014 metais. Jis Lietuvoje išrinktas kaip Liberalų sąjūdžio atstovas, bet partijos nariu nebuvo.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad L.Donskis „asmeniniu gyvenimu ir pavyzdžiu liudijo žmogaus laisvės, moralios politikos ir pilietiškumo idealų jėgą“.

„Savo iškiliu pavyzdžiu ir paliktais darbai L.Donskis nepaliaus garsinti Lietuvos vardo ir išliks moralios politikos įkvėpimu Europos politikams, akademinei bendruomenei ir visiems Lietuvos žmonėms“, – pranešime teigė ministras.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, L.Donskis mirė prieš skrydį į Sankt Peterburgą, kur turėjo dalyvauti Lietuvos generalinio konsulato Sankt Peterburge renginiuose. Ketvirtadienį L.Donskis turėjo pristatyti savo naują knygą, skaityti dvi paskaitas Europos ir Atvirajame universitetuose.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS sakė, kad žydiškų šaknų turėjęs L.Donskis prisidėjo prie diskusijos apie nacių bendrininkų vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais.

„Prisidėti jis prisidėjo, pasirašydavo laiškus su kitais šviesuoliais, jis turėjo savo nuomonę, nebūtinai visi jį palaikė. Ar jis pasiekė to, ar ne, kitas dalykas. Valstybėje kažko pasiekti, ypač žydų bendruomenei, yra pakankamai sudėtinga. Bet jis bandė, stengėsi, ir drąsiai apie tai kalbėjo“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

L.Donskio tėvas išgyveno Holokaustą Butrimonyse, žydiškame Dzūkijos kaimelyje. L.Donskis save vadindavo žydų kilmės lietuviu. 

„Siekė saugoti žmones nuo klaidų“

Filosofas L. Donskis su susirūpinimu stebėjo visuomenės raidą ir siekė savo išmintimi saugoti žmones nuo nežmoniškumo klaidų, sako buvęs valstybės vadovas profesorius Vytautas Landsbergis.

„Tai žmogus, kuris liks mūsų atmintyje kaip labai išmintingas, labai geros valios stebėtojas, patarėjas, susirūpinęs dėl to, kaip gyvename, kur einame. Šių dienų pasaulyje draskomame neapykantos konvulsijų, L.Donskis norėjo būti gydytojas – diagnostikas ir savo išmintimi saugoti žmones nuo nežmoniškumo klaidų. Buvo labai darbštus, aktyvus ir labai reikalingas. Jo nepaprastai pasigesime“, – BNS sakė V.Landsbergis.

V.Landsbergis 2004-2014 metais buvo Europos Parlamento narys, vieną kadenciją europarlamente jis dirbo ir su L.Donskiu. Profesorius sako jautęs abipusę pagarbą bei pastebėjęs, jog per penkerius metus L.Donskis nerado jį tenkinančios politinės linijos.

„Manau, kad mes jautėme vienas kitam ir simpatiją, ir tarpusavio supratimą (...). Jis ir ten buvo vienišas – tą aš labai gerai mačiau, kartais jis apie tai atvirai pasakydavo, kad net sau artimoje politinėje aplinkoje nemato artimų“, – prisiminė V.Landsbergis.

Kaip Kaune bus įamžintas atminimas?

Kauno miesto savivaldybė ruošiasi kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ieškoti, kaip mieste įamžinti netikėtai mirusio filosofo L. Donskio atminimą.

„Kadangi jo gyvenimas neatsiejamas nuo Kauno, tai net neabejoju, kad kartu su Vytauto Didžiojo universitetu savivaldybė ieškos kažkokių gražių formų, kaip tai įamžinti“, – BNS trečiadienį sakė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Tačiau, pasak jo, kol kas dėmesys yra sutelktas į tinkamą atsisveikinimą su L.Donskiu ir konkrečių idėjų jo atminimo įamžinimui dar nėra.