Siekia didesnio dėmesio LGBTQI mokyklose: didžiausia problema – ne moksleiviai

„Mes turėtume atkreipti dėmesį į mokymosi priemones, nes nemažai diskriminavimo atvejų atsiranda netyčia įvairiose mokymosi priemonėse, vadovėliuose, pratybose“, – Tarptautinėje įvairovės švietime konferencijoje penktadienį sakė ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja.

„Suprantame, kad tokie pokyčiai greitai nevyksta, reikia laiko ir mokyklose, nes vis dėlto tai yra mokytojai, suaugę, kurie dirba su vaikais, ir labai rimtai reikia su jų nuostatomis dirbti, jie labai didelę įtaką daro jaunimui“, – pridūrė I. Raudienė.

Taip ji kalbėjo Vilniuje šią savaitę vykstant festivaliui „Lithuanian Pride“.

Jai antrino Įvairovės ir edukacijos namų vadovė Lina Januškevičiūtė, sakydama, kad, visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į vartojamą kalbą.

„Didžiausia problema yra turbūt ne su moksleiviais, bet su mokytojais ir mokytojomis, kurie ir kurios dar ir dabar kuria tą nesaugią erdvę“, – sakė ekspertė.

Anot jo, neigiamą įtaką jaunimui daro žmonių skirstymas į normalius ir ne, taip pat įvairūs epitetai, kuriais apibūdinama LGBTQI bendruomenė.

„Kitas dalykas, kad mes suprastume, kad LGBT bendruomenė nėra kažkokia ideologija“, – kalbėjo L. Januškevičiūtė.

Nors turinio įvairovės temomis trūksta, mato teigiamą pokytį

Pasak ŠMSM atstovės, šiuo metu temų apie LGBTQI šalies mokyklų ugdymo turinyje rasti sunku: vienas iš pavyzdžių, kai apie tai kalbama, istorijos programoje paminėtas faktas apie Pasaulio sveikatos organizacijos 1990 metais sprendimą išbraukti homoseksualumą iš ligų sąrašo.

„Gyvenimo įgūdžių programa, kuri turėtų apimti visas šias temas, (...) neišspręs visko, nes tai yra viena valanda, viena pamoka per savaitę“, – kalbėjo I. Raudienė.

Dabar nieks net negali pagalvoti, nes visiems tai yra norma, kad taip mes negalime skaidyti.

Nuo praėjusių metų rudens mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų. Jie kaltino ŠMSM, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Gyvenimo įgūdžių pamoka apima iki šiol mokyklose dėstytas aktualias mokiniams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga.

Dėl šios programos grupė Seimo narių dar pernai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau ši gegužės pabaigoje konstatavo, kad gyvenimo įgūdžių programa neriboja tėvų teisės auklėti vaikus.

„Situacija yra labai įvairi“

Kaip vėliau BNS teigė I. Raudienė, šios programos norintys mokyti pedagogai privalo baigti specialiai tam parengtą programą. Ji taip pat pridūrė, kad mokytojai yra nuolat skatinami kelti savo kvalifikaciją, dalyvauti įvairiose nevyriausybinių organizacijų siūlomose programose ir taip gerinti savo žinias įvairovės temomis.

ŠMSM atstovė teigė, kad ministerija mato poreikį skirti didesnį dėmesį ir tiems pedagogams, kurie tokių priemonių nesiima.

„Situacija yra labai įvairi, bet prievartos nėra. Mes negalime priversti visų žmonių ateiti ir kelti kvalifikaciją, ypač, jeigu jų požiūriai visai skiriasi ir jie palaiko kitą pusę“, – teigė ji.

Vis dėlto I. Raudienė sakė matanti teigiamą pokytį su LGBTQI susijusiose temose.

„Tokį pavyzdį su vadovėliais turiu, nes kalbėjausi su vienos leidyklos buvusia vadove ir ji sakė, kad patys analizavo savo rašytus vadovėlius prieš dešimtmetį ir dabar stebisi, kaip galėjo būti tokie dalykai kaip berniukiški, mergaitiški žaislai, žaidimai. Dabar nieks net negali pagalvoti, nes visiems tai yra norma, kad taip mes negalime skaidyti“, – kalbėjo ji.