Seime – pirmas žingsnis dėl Laisvės premijos skyrimo J. Sasnauskui

„Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Laisvės premijos įstatymu (...) ir Laisvės premijos komisijos sprendimu (...), nutaria paskirti 2024 metų Laisvės premiją Lietuvos neginkluotų, antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, poliniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės“, – pristatydama siūlymą sakė Laisvės premijų komisijos pirmininkė Angelė Jakavonytė.

Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – laureatui įteikiama Laisvės statulėlė ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija. Šiuo metu tai sudaro 11 tūkst. eurų.

Šiam siūlymui Seimas pritarė bendru sutarimu, klausimas bus svarstomas šią savaitę.

Kaip anksčiau yra sakiusi A. Jakavonytė, į Lietuvos laisvės kovą J. Sasnauskas įsijungė dar būdamas paauglys. 1976 metų lapkritį jis buvo sulaikytas už 1920 metais žuvusių Lietuvos karių pagerbimą per Vėlines Rasų kapinėse, sumuštas ir už tautinius religinius įsitikinimus pašalintas iš Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos.

Pasak jos, J. Sasnauskas dar labai jaunas užmezgė ryšius su disidentais, bendradarbiavo su pogrindiniais leidiniais, 1978 metais su kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, 1979 metais su Antanus Terlecku parengė 45 pabaltijiečių memorandumą – viešą kreipimąsi į laisvąjį pasaulį, raginantį pasmerkti Ribentropo-Molotovo paktą ir jos slaptuosius protokolus bei atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę.

Po to J. Sasnauskas buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo bei penkerius metus tremties. Jis buvo išvežtas į Tomsko sritį. Grįžęs į Lietuvą jis vėl įsitraukė į antisovietinę veiklą, 1987 metais organizavo ir dalyvavo mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

1995 metais J. Sasnauskas įšventintas į kunigus, vėliau davė vienuolio įžadus.

Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Pernai Laisvės premija skirta Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

Premijos laureatai anksčiau buvo Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.