Prof. A. Avižienis apie P. Baršausko plagiatą: viskas aišku, jei moki skaityti

Petras Baršauskas atkerta, kad visi neatitikimai – tik techninės klaidos. LRT laidoje „Dėmesio centre“ – Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas ir Kalifornijos universiteto profesorius, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Algirdas Avižienis.

– Pone A. Avižieni, jūs išnagrinėjote anglų kalba parašytą P. Baršausko monografiją apie tarptautinio verslo vadybos principus ir teigiate, kad joje yra akivaizdaus plagiato. Galite trumpai papasakoti, ką jūs aptikote?

A. Avižienis: Mielai paaiškinsiu kaip tai įvyko. Pirmiausiai paaiškinsiu, kodėl aš pradėjau tikrinti tą darbą. Dėl to, kad kai buvo pasiūlytas naujas Lietuvos aukštųjų mokyklų pertvarkos planas, man atrodė, kad tas pasiūlymas nenaudingas. Ypač nukentėtų KTU, jeigu būtų lipdomas naujas universitetas. Dėl to aš susidomėjau kodėl tai vyksta. Kadangi rektorius P. Baršauskas aktyviai rėmė šią pertvarką, tai aš norėjau pažiūrėti iš kokių kvalifikacijų jis ateina, kad remia tokį planą.

Pažiūrėjau, kad techninėje srityje prof. P. Baršauskas yra paskelbęs vien darbą – prieš 30 m. Leningrade gynė kandidatinę disertaciją apie elektros motorus. Po to nė vieno techninio straipsnio nepaskelbė. Taigi, vadinasi, jis remiasi savo patirtimi vadybos srityje, taigi norėjau pažiūrėti, kokie jo darbai vadybos srityje. Pagrindinis jo darbas, kuriuo ir paremta jo habilitacija, tai dabar viešai aptarinėjama monografija „Transfer of international management principles to CEECs“.

– Profesoriau A. Avižieni, taigi kokia esmė – ką aptikote?

A. Avižienis: Aptikau, kad didelė dalis pagrindinės medžiagos šioje monografijoje yra randama ir kitame labai populiariame vadovėlyje „Essentials of management“, kuris išleistas 1990 m. Pažvelgę į abu leidinius matome, kad yra paragrafų, kurie atitinka žodis žodin.

– Ir jokių nuorodų, kad cituojama, jūs neradote?

A. Avižienis: Yra keletas nuorodų P. Baršausko darbe, kurių nėra originaliame leidinyje. Ir tos nuorodos – į straipsnius, kurie paskelbti vėliau, jau po pirminės knygos išleidimo. Tie neva cituojami straipsniai nieko bendro su knygos turiniu neturi.

– Kuo jūs tai aiškinate, profesoriau?

A. Avižienis: Tai yra paprasčiausias jau seniai žinomas būdas nukreipti dėmesį nuo plagiato, įdedant visai nieko bendro su šituo tekstu neturinčias nuorodas.

– Sakote, kad tai yra plagiatorių triukas?

A. Avižienis: Taip, teisingai.

– Pone P. Baršauskai, esmę išgirdom, ką sako profesorius A. Avižienis. Vartant jūsų monografiją galima rasti daugybę tokių sutapimų į knygas ir nesant nuorodų. Taip pat galima rasti ne vieną nuorodą, vedančią ne ten, kur į yra nurodyta. Kuo jūs tai aiškinate?

P. Baršauskas: Paaiškinimai labai paprasti. Žinoma, ponas A. Avižienis pasakė kodėl apskritai šitas tikrinimas prasidėjo... Bet aš bandysiu atsakyti į tai, ko klausiate. Yra du monografijos leidimai. Per abu leidimus nėra nė vienos vietos, kuri neatsispindėtų literatūros sąraše. Neturiu dėl to nė abejonės. Yra tokių dalykų, kur tikrai turiu prisipažinti, yra painiavos su citavimu – to tikrai yra, turiu pripažinti.

Tie dalykai buvo daromi prieš 20 m. Dabar labai lengva ir paprasta viską daryti, kai viskas prieinama elektronine forma. Viską dariau ranka, šūsnys popierių. Darydamas tą apžvalgą daraisi tekstą, ieškai kas tau tinka, žiūri ir drąsiai imi iš kitų ir cituoji. Bet į citatas tada autorių iš karto nededi – darai sąrašą, iš kur paėmei tą medžiagą.

Kai jau pasiekiau galutinę stadiją, kai reikėjo išleisti knygą, reikėjo iš literatūros sąrašo grįžti prie kiekvienos konkrečios citatos. Turėdamas laiko savaitgalį aš dar kartą viską peržiūrėjau ir pats buvau išsigandęs, kad taip įvyko. Yra daug techninių klaidų, daug neatitikimų, bet ne plagiato. Visa medžiaga, kuri yra knygoje, yra ir literatūros sąraše.

– Jūs tai aiškinate tik techninėmis klaidomis. Jūsų tai neįtikina, pone A. Avižieni?

A. Avižienis: Labai aišku, kad paimta iš vadovėlio ir tiesiog pažodžiui nukopijuota. Nuorodos duotos į straipsnius, kurie nieko bendro su tuo neturi.

– Kaip tai nutinka? Yra cituojama, bet nenurodoma, kad cituojama. Yra įdedama į kabutes, bet nenurodoma iš kur tos kabutės. Yra nuorodos, kurios niekur neveda, pone P. Baršauskai?

P. Baršauskas: Viskas kažkur veda. Viskas veda į literatūros sąrašą – visus autorius ten surasite. O kad yra supainiojimų, kai prie vienos citatos atsirado kiti autoriai – taip, tokių yra, pripažįstu. Tai yra lengvai ištaisomi dalykai. O kaip tai atsitiko jau minėjau – viskas vedama ranka. Tai, beje, darė techniniai darbuotojai.

– Jūs pats to net nedarėt? Jūs tik paruošėte tekstą, o techniniai darbuotojai sudėjo išnašas, taip suprantu?

P. Baršauskas: Nebūtinai. Tai yra labai didelis ir ilgas kelių metų darbas. Monografija nepasirašo per vieną dieną ar vienerius metus – renki medžiagą eilę metų. Šitoj sferoj aš dirbau labai daug – būtent tarptautinio verslo principų tematikoje. Per 20 metų citavimo stilius: kaip citavom, ką citavom labai keitėsi. Čia gali imti ką nori, jeigu tu parodai iš kur paėmei. Tai yra literatūros apžvalga – parodymas to fono, kuriame tu buvai. Mano mintys yra išvadose, rekomendacijose ir ypač – santraukoje.

– Pone A. Avižieni, ar išvadų tekstus jūs irgi lyginote?

A. Avižienis: Išvados tekstą aš perskaičiau ir radau be galo įdomų faktą. Radau, kad monografijoj, kurioje yra 150 nuorodų, iš jų 11 – į prof. P. Baršausko darbus, nėra nei vienos nuorodos į kitų lietuvių mokslininkų darbus. Tuo tarpu santraukoje atsiranda 14 citatų į lietuvių profesorių darbus. Kitaip sakant, santrauka neatitinka monografijos. Tai yra apgaulė. Komitetas, kuriam buvo pateikta santrauka, matyt, nežinojo, kad jų pavardžių irgi nėra literatūros sąraše. Habilitacijai reikalinga septynių habilituotų daktarų komitetas ir visi jie nebuvo paminėti monografijoje, bet buvo paminėti santraukoje.

– Ką tai sako?

A. Avižienis: Tai sako, kad autorius, rašydamas monografiją, pamiršo paminėti lietuvių autorius, o tuo tarpu santraukoje atsirado. Tai yra paprasčiausia apgaulė, norint įtikinti komiteto narius, kad jų darbai buvo pastebėti, nors iš tikrųjų nebuvo.

Tai yra paprasčiausia apgaulė, norint įtikinti komiteto narius, kad jų darbai buvo pastebėti, nors iš tikrųjų nebuvo.

P. Baršauskas: keisti dalykai vyksta: knaisiojamasi kas kažkur, kaip buvo prieš kažkiek metų. Disertacijos originalumą ir naujumą tikrino komitetas – žiūrėjo „skersai ir išilgai“. Negana to, 2003  m. Mokslo taryba, mokslo komitetas įdėmiai svarstė dar kartą žiūrėdamas į tokias pastabas ir neturėjo man pastabų. Tai jūs norite pasakyti, kad išgirdote vieno suinteresuoto žmogaus nuomonę ir dabar vėl viską reikia pradėti iš naujo?

– Turbūt neigti akivaizdžių dalykų neverta. Galime tik diskutuoti ar šios klaidos ir neatitikimai yra padaryti dėl apsileidimo ar netvarkingo rašymo būdo, ar tai vis dėlto padaryta siekiant nuslėpti tikruosius šaltinius. Jūs, profesoriau A. Avižieni, sakote, kad tai daryta, siekiant nuslėpti?

A. Avižienis: Kompiuterinė tikrinimo programa tai parodė. Atitinka ištisi puslapiai, o kas liko – papildyta apie Lietuvą. Man gaila, bet turiu pasakyti, kad tai yra neišvengiamai plagiatas ir rektorius P. Baršauskas nėra kvalifikuotas vadovauti universitetui, nes jis neturi tinkamo išsilavinimo.

P. Baršauskas: nes aš trukdau universitetų reformai.

A. Avižienis: mano pagrindinis noras yra išgelbėti KTU, nes jam šiuo metu vadovauja trys žmonės: prof. P. Baršauskas ir dvi jo prorektorės, iš kurių nė vienas neturi jokio technologinio pasirengimo. Visi trys yra vadybininkai ir rektoriaus visi kiti darbai, be šios kvestionuojamos monografijos, yra labai silpni.

P. Baršauskas: mielas A. Avižieni, ne jums tai spręsti – tai pirma. Yra Lietuvoje tvarka, yra strateginė taryba, kuri pasirenka geriausią rektorių iš visų geriausių. Man pikta klausyti, kad neturiu daugiau skelbtų darbų: aš turiu per 80 paskelbtų straipsnių, turiu 8 monografijas ir man klausytis tokių niekų... Kitas dalykas, ar jums neatrodo keista, kad universitetas laimingas turėdamas tokį vadovą ir per šešerius metus matydamas aiškius rezultatus. Kiekvienas tai mato. Aš didžiuojuosi, kad pasiekiau daug daugiau negu kolega vadybinėje srityje. Jeigu mes imamės moralizuoti, tai turėtų daryti žmonės, kurie patys yra absoliučiai švarūs.

– Jūs kažkuo įtariate poną A. Avižienį?

P. Baršauskas: Niekuo aš neįtariu . Daugiau nenoriu tos temos judinti.

– O kam tuomet jūs tai pasakėte?

P. Baršauskas: Tam, kad žmonės pagalvotų. Tik tiek.

A. Avižienis: aš pasakysiu atvirai – KTU rektorius ir prorektorės neturi mokslinių kvalifikacijų, kurios išvestų universitetą į tarptautinį lygį.

P. Baršauskas: mes jau esame išvedę. Jeigu pažiūrėtumėte rezultatus, koks universitetas buvo prieš penkerius metus ir dabar – tai net neįmanoma lyginti. Šiandien KTU klesti, šiandien studentų skaičius nemažėja, o auga, tarptautiškumo rodikliai – fantastiški.

– Rektoriau, ką jūs dabar darysite po šių kaltinimų? Ar jūs suinteresuotas, kad šį darbą įvertintų visiškai su KTU nesusijusi, pavyzdžiui, mokslininkų komisija?

P. Baršauskas: Vienareikšmiškai.

– Kalbėjau su kai kuriais specialistais, kurie atkreipė dėmesį, kad jūs kai kuriuos žodžius anglų kalba rašote kitaip, pavyzdžiui, world-wide ar co-ordination rašote per brūkšnelį. Kai kurie sako, kad jūs taip darėte tam, kad plagiato neaptiktų specialios programos.

P. Baršauskas: Man sunku tokių demagogijų klausytis. Jeigu jau būčiau norėjęs kažką slėpti, būčiau daręs kaip daugelis tuo laikotarpiu darė: paprasčiausiai viską vertęs ir verstą tekstą pateikęs kaip savą. Tokiu atveju jokių priekabių turbūt nebūtų. Aš dariau priešingai – iškelta galva, nuoširdžiai rašiau darbą anglų kalba, nes ją tikrai puikiai mokėjau po doktorantūros studijų Škotijoje.

– Pone A. Avižieni, kas, jūsų nuomone, turėtų tai ištirti ir pasakyti verdiktą?

A. Avižienis: Verdiktą gali pasakyti kiekvienas žmogus, kuris moka skaityti. Skaitom vadovėlį, skaitom monografiją ir randam tuos pačius žodžius puslapis po puslapio.

P. Baršauskas: nu ką jūs kalbate, viskas yra nurodyta.

– Bet nuorodos niekur neveda.

P. Baršauskas: Tai techninės klaidos. Esmė ta, kad tais laikais, prieš 20 m. mes nebuvome visi tokie jautrūs.