„Prezidento Smetonos“ fotografijų kelias – per dramatiškus likimus

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Apskriejus žiniai, kad jūros dugne rastas pirmasis Lietuvos karo laivas "Prezidentas Smetona", Kauno miesto tarybos narys Rimantas Mikaitis įkėlė į feisbuką nuotraukų. Istorikai, žmonės, besidomintys karyba, buvo priblokšti: tai unikalios fotografijos iš "Prezidento Smetonos" denio ir triumų! Pasirodo, šiame laive tarnavo R.Mikaičio senelis.

Svarbios nuotraukos

"Marijonas Vežikauskas, mano mamos tėtis, visą tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, vos sulaukęs pilnametystės, tarnavo tai kariuomenėje, tai policijoje, tai pasienio apsaugos tarnyboje. O kelerius metus – ir karo laive "Prezidentas Smetona", – pasakojo R.Mikaitis. – Regis, jis mėgo fotografuotis, ir tai tuo metu buvo madinga. Kartais mes, susirinkę Kuršėnuose pas mamą, peržiūrėdavome tas nuotraukas."

Paskutinė šeimos albumo peržiūra vyko per Velykas. R.Mikaičio sūnus Marijonas (taip, jo vardas – prosenelio M.Vežikausko garbei), gimęs 2000-aisiais, lygiai po 100 metų nuo prosenelio gimimo dienos, kaip visuomet, į nuotraukas tiesiog įniko. Marijonas – Kauno jėzuitų gimnazijos vienuoliktokas, jaunasis šaulys, labai besidomintis istorija, archyvines nuotraukas be galo vertina, tyrinėja jose kiekvieną detalę.

"Mama sako: "Marijonai, vežkis tas nuotraukas į Kauną", – prisiminė R.Mikaitis. – Tas fotografijas, kur gerai matyti jos tėtis M.Vežikauskas, mama pasiliko, o kitas, daugiau su bendrais planais, sudėjo į voką ir įteikė Marijonui."

Ant voko su nuotraukomis R.Mikaičio mama užrašė: "Nelabai svarbios nuotraukos." Marijonas perbraukė žodį "nelabai" ir paliko užrašą "Svarbios nuotraukos".

Sukėlė ažiotažą

Sužinoję, kad rastas 1945-aisiais paskendęs pirmasis Lietuvos karo laivas, R.Mikaitis ir jo sūnus Marijonas nuskenavo keletą archyvinių fotografijų iš močiutės Marijonui įteikto voko ir įkėlė jas į socialinį tinklą "Facebook".

Fotografijos, kuriose įamžintos laivo "Prezidentas Smetona" įgulos gyvenimo akimirkos, kaipmat apskriejo internetą, jomis buvo dalijamasi, apie jas ėmė diskutuoti istorikai, karybos žinovai, kai kurie jų susisiekė su R.Mikaičiu.

"Kai senelis M.Vežikauskas mirė, man buvo šešeri. Buvau per mažas, kad su seneliu aptarinėčiau svarbius jo gyvenimo momentus. O gaila, galėjau tiek visko išklausinėti ir apie laivą, ir apie kitus jo gyvenimo etapus", – kalbėjo R.Mikaitis.

Kad senelis tarnavo laive "Prezidentas Smetona", jis žinojo, matė fotografijas, tačiau kiek daugiau apie tai išsiaiškino jau tik Sąjūdžio laikais. "Mama pasakodavo apie pokarį, apie Sibirą, bet apie senelio gyvenimą iki lagerio – nedaug. Tėvų istoriją žinojau, o senelio... Deja, – atsiduso pašnekovas. – Labai gaila, žinoma. Ir tikslių datų nežinome, daugiausia tik tas, kurios užrašytos ant nuotraukų."

"Benas Grunskis, laivo "Prezidentas Smetona" matrosas", – užrašyta ant jauno vyro fotografijos, skirtos M.Vežikauskui, veikiausiai taip pat matrosui. Data – 1929-ieji, liepos 2 d.

Nepriklausomos Lietuvos gynėjai

Pirmoji uniformuoto M.Vežikausko nuotrauka daryta 1920-aisiais. Jis, labai rimtas dvidešimtmetis karine uniforma su aukštai sujuostu diržu, su pistoletu ir kardu, pozuoja Alytuje. Užrašas kitoje nuotraukos pusėje: "1920-VI-15 d. Lietuvos Karys Alytui Kareivinese Vežikauskas Marijonas".

Ši nuotrauka pasiekė artimuosius iš Magadano. Kai M.Vežikauskas ją atsiuntė tremtyje buvusioms dukroms, buvo 1955-ieji. Jis buvo ką tik paleistas iš lagerio, praleidęs jame dešimt metų.

"1944-aisiais, likus savaitei iki Kūčių, senelio gimtinėje Šambališkiuose, esančiuose vos 3 kilometrai nuo prezidento Antano Smetonos gimtinės Užulėnio, susitiko trys broliai Vežikauskai – Marijonas, kuris su šeima čia gyveno nuo 1939-ųjų, kai sugrįžo iš Klaipėdos, Vladas ir Kazys. Visi trys broliai – buvę nepriklausomos Lietuvos kariškiai", – pasakojo R.Mikaitis.

Vos išėjus iš namų, trijų brolių laukė pasala. Vladą nušovė vietoje, Kazį ir Marijoną suėmė ir išvežė į Sibirą, į lagerius.

"Tarnystė Lietuvai lėmė sovietų valdžios veiksmus, – neabejoja politikas. – Nepaisant to, vėliau visa senelio šeima kaip galėdama talkino partizanams."

(Nuotraukoje – R. Mikaitis)

Dramatiška istorija

"Panevėžio rajone, Lėno miškuose ir jų apylinkėse, veikė Vyčio apygardos partizanai. Senelio namuose Šambališkiuose buvo viena iš Vyčio apygardos partizanų vado Danieliaus Vaitelio-Briedžio būstinių, sodyboje buvo įrengtos trys slėptuvės – viena tvarte, viena viralinėje, kur buvo siųstuvas ir radijas, o dar viena atitverta namo palėpėje", – pasakojo R.Mikaitis.

Vyriausia M.Vežikausko dukra Birutė buvo vado D.Vaitelio-Briedžio ryšininkė. Talkininkės buvo ir kitos šeimos moterys – ir M.Vežikausko žmona ("Mūsų babytė Zuzana", – paaiškino R.Mikaitis), ir dukra (R.Mikaičio mama) – tuomet vos dešimtį metų perkopusi Irena, ir metais vyresnė jos sesuo Zita. Prisidėjo ir M.Vežikausko sūnus Vytautas, kuris 1946 m., šešiolikmetis gimnazistas, buvo suimtas ir trejiems metams įkalintas Mordovijos lageryje, vėliau dar penkerius metus praleido tremtyje.

Visas tris M.Vežikausko dukras 1948-aisiais suėmė ir ištrėmė. Vyriausioji Birutė, kuriai jau buvo devyniolika metų, iššoko iš traukinio ir slapstydamasi sugrįžo namo, vėl užmezgė ryšius su partizanais.

"Viskas baigėsi tragiškai – ir ji, ir babytė žuvo per susišaudymą 1950-aisias, namai buvo sudeginti, – tarė R.Mikaitis. – Pats senelis tuo metu kalėjo prie Magadano."

Viskas baigėsi tragiškai – ir ji, ir babytė žuvo per susišaudymą 1950-aisias, namai buvo sudeginti. Pats senelis tuo metu kalėjo prie Magadano.

Kelionė į tėvynę

R.Mikaičio mama, dvylikametė Irena, ir trylikametė jos sesuo Zita vienuolikai metų atsidūrė tremties vietoje už Baikalo, Buriatijos-Mongolijos autonominėje respublikoje.

Tremiamos sesės, kurioms buvo liepta į traukinį pasiimti būtiniausius daiktus, į ryšulius susidėjo ir visas fotografijas – ir tas, kurios byloja, kad jų tėtis M.Vežikauskas tarnavo laive "Prezidentas Smetona". Šios nuotraukos buvo saugomos visus tremties metus ir grįžo į Lietuvą 1959-ųjų birželį.

Irena, prieš metus Buriatijoje tapusi Mikaitiene (ji pamilo lietuvį, irgi tremtinį), jau laukėsi. Traukinyje, vežančiame jauną Mikaičių šeimą į Lietuvą, ji gulėjo aukštai ant gulto, skirto lagaminams. Į pasaulį beldėsi sūnus Rimantas.

Tėvynę Mikaičiai pasiekė per Jonines. Liepos 10-ąją gimė jų sūnus, M.Vežikausko anūkas R.Mikaitis.

Lietuviško karo laivo maršrutas

Klaipėdos universitete (KU) šią savaitę vyko oficialus mokslininkų ir ekspedicijos dalyvių, Estijos vandenyse Baltijos jūroje radusių pirmąjį nepriklausomos tarpukario Lietuvos karo laivą "Prezidentas Smetona", sutikimas.

Ekspedicijos dalyviai Baltijos jūros dugne, maždaug 85 m gylyje, laivą "Prezidentas Smetona" aptiko liepos 2 d. Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus teigė, kad rasto laivo priekis yra nulūžęs.

"Prezidentas Smetona" buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos karo laivas, jį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė pirko iš Vokietijos. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – ltn. Povilas Labanauskas, inžinieriumi-mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.

"Prezidentas Smetona" buvo nuginkluotas vokiečių minų traleris "M-59". Tuo metu vyriausybė jį priskyrė Vidaus reikalų ministerijos pasienio policijai. Laivas atliko pakrančių apsaugos funkcijas – jūroje saugojo valstybės sieną, gaudė kontrabandininkus. Vėliau, įsigijus naujų patrulinių katerių, skirtų pakrančių apsaugai, 1932 m. laivas "Prezidentas Smetona" buvo perkeltas į rezervą.

1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Jau kitą dieną vieninteliam Lietuvos karo laivui, šešiems pakrančių apsaugos laivams ir prekiniams laivams teko išplaukti iš uosto. Laivas "Prezidentas Smetona" buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams.

Po 1940 m. Lietuvos okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas "Prezidentas Smetona" su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. 1940 m. birželio 19 d. laivas pakeitė pavadinimą, raidės "Smetona" buvo nuimtos ir laivas tapo "Prezidentu".

Sovietmečiu 1940 m liepa karo laivas "Prezidentas Smetona" pervardytas "Pirmūnu", vėliau buvo pervardytas "Korall" vardu ir atiduotas sovietiniam Baltijos laivynui. Antrojo pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, o nuo 1945 m. sausio žinių apie laivą nebėra. Viena versija, kad jis, užplaukęs ant minos, 1945-aisiais sausio 11 d. nuskendo Suomių įlankoje. Kai kas mano, kad laivas nuskendo užplaukęs ant seklumos.

KU mokslininkai su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis burlaiviu "Brabander" mokslinę ekspediciją pradėjo birželio 27 d. Ekspedicijos tikslas buvo rasti pirmąjį Lietuvos karo laivą "Prezidentas Smetona" ir mažesnius tarpukario Lietuvos prekybos laivus "



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arvydas

Arvydas portretas
Gal kas nors yra žinoma apie Marijono Vežikausko tėtį? Manau, kad jis buvo Antanas Vežikauskas, mano prosenelio Ksavero Vežikausko brolis. Marijonas Vežikauskas tuomet yra mano močiutės tikrasis pusbrolis

kadangi mano giminaitis

kadangi mano giminaitis portretas
A.Smetona-tai su liberalu sajudziu kiauliu neganau

kad

kad portretas
gerb. R.Mikaicio senelis dirbo LAIVE A.SMETONA-TIKIU IR NUOTRAUKOS PUIKIAI ISSAUGOTOS, bet laivas neiskeltas-kaip irodysi-kad butent tas laivas,na cia tik prielaidos, o kad R.Mikaitis beveik mano giminaitis-cia atradimas
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių