Pirmieji Vokietijos kariai – jau Lietuvoje. Kas toliau?

– Pokalbiai vyksta sistemiškai. Natūralu, kad jie turės ofisą Rinktinės gatvėje. Lietuva jį išnuomoja, sąlygos tinkamos, gyvens Vilnius mieste. Patys rūpinsis savo būsto nuoma. Visi prisitaikome lanksčiai – ir vokiečiai, ir mes prie visų jų poreikių. Noriu pabrėžti, kad šios pirminės valdymo komandos atvykimas liudija tai, kad tai yra negrįžtamas procesas. Visą tai pradėjome, o dabar realūs praktiniai žingsniai. Šių metų spalio mėnesį planuoja dar papildomai atvykti 150 brigados karių. Žingsnis po žingsnio judėsime link to, kad 2027 metais turėtume pilną operacinio pasirengimo Vokietijos brigadą Lietuvoje.  

– Žinome, kad didžioji dalis vokiečių karių atvyks 2026 metais. Ko dabar tikimasi iš šios valdymo komandos per tuos dvejus metus? Ką turi padaryti tol, kol sulauks savo kolegų? 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jie dirbs su Lietuvos kariuomene dėl tolimesnių atvykimo etapų organizavimo. Tai yra tai, ką turime pasiruošti infrastruktūriškai, kokie yra poreikiai, kitaip tariant, vietoje jie viską derins ir planuos. Atsiranda sąjungininkai, partneriai su kuriais ir toliau aptarinėsime praktinius modalumus. 

– Kita tema – jūsų idėja dėl šaudyklų plėtimo ir atvėrimo eiliniams piliečiams. Jūsų nuomone, kam to reikia ir kaip tai turėtų veikti?

– Jau šią savaitę, penktadienį, visuomenei planuoju pristatyti naują komendantūrų modelį, vadinkime tai uždangų sistemos arba teorinės savigynos modelį, kur mūsų patriotiški piliečiai turės aiškų algoritmą, norėdami įsitraukti į valstybės gynybą bent jau tam tikras užnugario funkcijas, kur ir kada kreiptis, kad galėtų gauti vietą gynybos planuose. Tai, natūralu, siejasi ir su didesnėmis šių asmenų galimybėmis ugdyti įgūdį. Natūralu, kad jeigu kalbame apie kovinius asmenis, turėti vietos tai daryti.

Šaudyklos yra deficitas, jų yra, bet ne tiek, kad būtų galima padengti visuomenės poreikius. Mano idėja yra sutarti su Šaulių sąjunga, programuojant tam tikrą biudžetą, kad bent jau vienoje Lietuvos apskrityje būtų po vieną šaudyklą. Labiau civilinė, bet su pakankamai matmenų, kad pilietiški asmenys galėtų rasti vietą, kur ugdyti įgūdį. Pagal viziją, šaudyklas galėtų kontroliuoti ir valdyti Šaulių sąjunga. Valstybė prisidėtų finansais prie jų įrengimo. Šaudykla šaudyklai nelygu, bet preliminariais skaičiavimais, vieną šaudyklą galima įrengti už 300 tūkst. eurų. Kalbant apie šiuos ir kitus metus, radus pinigų Šaulių sąjungai, padedant ieškoti vietų, sprendžiant teisinius dalykus. Yra daug tokių ženklų, kad yra pernelyg griežti apribojimai šaudyklų įrengimui Lietuvoje. Sprendžiant šiuos aspektus, galime Šaulių sąjungai suteikti mandatą valdyti ir kurti šaudyklų tinklą.

Tas šaudyklų tinklas iš tikrųjų būtų naudingas pačiai Šaulių sąjungai, narių treniravimuisi, bet būtų atviras ir visuomenei, tiesiog šauliai juos valdytų. Neturiu daug laiko, bet turiu viziją ir jau dabar darome veiksmus. Analizuojame šaudyklų teisinę bazę, kitus aspektus, dėliojame galimus resursus, kad visa tai, ką sakau, galėtų išjudėti iš stagnacijos taško. 

– Kalbant apie patį lankymąsi šaudykloje. Ten apsilankyti tikrai nėra toks pigus malonumas, ypač kai neturi savo ginklo, o jeigu dar ir neturi licencijos, tai reiškia, kad tave turi instruktorius prižiūrėti, tad kiekvienas šūvis kainuoja, instruktoriaus paslaugos taip pat. Klausimas, kas už tai sumokės? Tikrai atsiras pilietiškų žmonių, kurie norėtų ten eiti pasitreniruoti. 

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Sutinku, bet šiuos klausimus galbūt palikime ateičiai. Pirmiausia pradėkime nuo šaudyklos tinklų. Visi praktiniai niuansai, susiję su pinigais, kaštais, kaštų pasidalijimu, yra ateities klausimas. Jeigu ims valdyti Šaulių sąjunga, tikrai galės užtikrinti tam tikrą priežiūrą, galės tuo rūpintis. Čia dar tokie ateities klausimai, sakyčiau. 

– Grįžkime prie komendantūrų. Tik pradėjęs eiti ministro pareigas, žadėjote, kad kiekvienoje savivaldybėje per mėnesį įvesite specialius štabus, kur ir taikos metu gyventojai galėtų vykti registruotis gynybai to prireikus. Žadėtiems darbams, atrodo, liko pusė laiko, tik dvi savaitės. Kiek pasistūmėta į priekį ir ar spėsite per mėnesį? 

– Galiu pasakyti, kad galbūt net ir mėnesio neprireiks startui. Penktadienį planuojame visuomenei pristatyti naują komendantūrų modelį. Tą darysiu Krašto apsaugos ministerijoje, būsime kartu su kariuomenės vadu, Šaulių sąjungos vadu, medžiotojų asociacijos atstovais. Vilniaus miesto meras žada irgi ateiti ir pristatyti Vilniaus planus dėl gynybinio užnugario kūrimo. Duosime startą, aiškų algoritmą, kur pilietiški, patriotiški žmonės, norėdami prisijungti prie savo gimtojo krašto gynybos, turės kreiptis, su jais bus susisiekta. Kursime iš parengto rezervo, šaulių ir pilietinių asmenų vadinamuosius komercinius vienetus, kad taikos metu galėtų treniruotis, gauti tam tikro lygio parengtumą, padėti kariuomenei vykdyti vadinamąsias užnugario funkcijas, kovoti su diversinėmis grupėmis, saugoti infrastruktūrą ir kitus svarbius dalykus.

Turėsime rimtą agitacinę kompaniją, kur kviesime piliečius jungtis, matyt, per karo komplektavimo tarnybas. Jos yra regioninės, Lietuvoje 27. Galės registruotis ir po tam tikro laiko bus pakviesti į pratybas, tam tikrą karinį rengimą, paramilitarinį rengimą komendantinėms funkcijoms atlikti. Gali būti taip, kad ir mėnesio neprireiks.