Pernai 37 tūkst. lietuvių pasirinko emigraciją

  • Teksto dydis:

2015 m. iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių: 37 tūkst. (83 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir 7,5 tūkst. (17 proc.) užsieniečių. Tai 7,9 tūkst. (21,6 proc.) žmonių daugiau negu prieš metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų, 2015 m. buvo 15,3 emigranto (2014 m. - 12,5).

Pernai į Lietuvą imigravo 22,1 tūkst. žmonių, tai 2,2 tūkst. (8,9 proc.) mažiau negu 2014 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų, sumažėjo nuo 8,3 (2014 m.) iki 7,6 (2015 m.).

2015 m. į Lietuvą grįžo (reemigravo) 18,4 tūkst. (83,1 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir imigravo 3,7 tūkst. (16,9 proc.) užsieniečių, 2014 m. - atitinkamai 19,5 tūkst. (80,4 proc.) ir 4,8 tūkst. (19,6 proc.).

Pernai neigiama neto tarptautinė migracija (imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas) buvo 22,4 tūkst. (2014 m. - 12,3 tūkst.). 2015 m. neigiama neto tarptautinė migracija, 1 tūkst. gyventojų sudarė 7,7, 2014 m. - 4,2.

2015 m. emigravo 24,3 tūkst. (54,6 proc. visų emigrantų) vyrų ir 20,2 tūkst. (45,4 proc.) moterų, t. y. vyrų emigravo 4,1 tūkst. daugiau negu moterų. Palyginti su 2014 m., emigravusių vyrų skaičius padidėjo 1,3 karto, moterų - 11,7 proc.

2015 m. kas trečias emigravęs vyras buvo 19-26 metų amžiaus, kas penktas - 27-34 metų amžiaus. Palyginti su 2014 m., emigravusių 19-26 metų amžiaus vyrų skaičius padidėjo 2,4 tūkst., arba 1,5 karto, 27-34 metų amžiaus - 810, arba 1,2 karto. 2015 m. 19-26 metų amžiaus moterys sudarė 28,5 proc. visų emigravusių moterų, 27-34 metų amžiaus - 23,3 proc. Palyginti su 2014 m., emigravusių

19-26 metų amžiaus moterų skaičius padidėjo 116 (2,1 proc.), 27-34 metų amžiaus - 577 (13,9 proc.).

Dauguma 2015 m. 15 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų ir moterų (atitinkamai 81,7 ir 85,6 proc.) prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau (2014 m. - atitinkamai 79,6 ir 83,6 proc.).

2015 m. 19 tūkst. (42,7 proc.) emigrantų tikslo šalimi pasirinko Jungtinę Karalystę, 3,3 tūkst. (7,5 proc.) - Vokietiją, 3,2 tūkst. (7,1 proc.) - Airiją, 2,9 tūkst. (6,4 proc.) - Norvegiją, 2,8 tūkst. (6,3 proc.) - Rusiją,1,8 tūkst. (4 proc.) - Ukrainą. Palyginti su 2014 m., į Jungtinę Karalystę emigravusių skaičius padidėjo 2,2 tūkst. (13,3 proc.), Vokietiją - 412 (14,2 proc.), Airiją - 93 (3 proc.), Norvegiją - 235 (8,9 proc.), Rusiją - 1,5 tūkst. (2,2 karto), Ukrainą - 1 tūkst.(2,4 karto).

Pernai iš Lietuvos emigravo 37 tūkst. (83 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir 7,5 tūkst. (17 proc.) užsieniečių, 2014 m. - atitinkamai 33,1 tūkst. (90,4 proc.) ir 3,5 tūkst. (9,6 proc.). Trečdalį (30,3 proc.) 2015 m. emigravusių užsieniečių sudarė Rusijos Federacijos piliečiai, ketvirtadalį (22,4 proc.) - Ukrainos, penktadalį (20,1 proc.) - Baltarusijos.

Dauguma - 75,9 proc. - emigrantų gimė Lietuvoje, 6,4 - Rusijoje, 4,1 - Ukrainoje, 3,6 - Baltarusijoje, 2,5 proc. - Jungtinėje Karalystėje.

2015 m. daugiau negu pusė visų 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (63,1 proc.) ir moterų (53,3 proc.) niekada negyveno santuokoje (2014 m. - atitinkamai 58,7 ir 54 proc.). 2015 m. kas ketvirtas 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravęs vyras buvo vedęs ir kas trečia moteris - ištekėjusi, 2014 m. - atitrinkamai kas trečias ir kas ketvirta. 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravę išsituokę ir našliai vyrai sudarė 9,2 proc. visų emigravusių vyrų, o šio amžiaus emigravusios išsituokusios ir našlės moterys - 17,3 proc. (2014 m. - atitinkamai 11,3 ir 18 proc.).

Daugiausia 2015 m. grįžo (reemigravo) Lietuvos Respublikos piliečių iš Jungtinės Karalystės (8,7 tūkst., arba 47,4 proc. visų grįžusių (reemigravusių) Lietuvos Respublikos piliečių), Norvegijos ir Airijos (po 2 tūkst., arba po 11 proc.), Vokietijos (1 tūkst., arba 5,5 proc.), Ispanijos (586, arba 3,2 proc.). 2014 m. kas antras grįžęs (reemigravęs) Lietuvos Respublikos pilietis atvyko iš Jungtinės Karalystės, kas devintas - iš Airijos, kas dešimtas - iš Norvegijos.

2015 m. imigravo 1,1 tūkst. (30,7 proc. visų užsieniečių) Ukrainos piliečių, 696 (18,6 proc.) - Rusijos Federacijos, 387 (10,3 proc.) - Baltarusijos. Palyginti su 2014 m., imigravusių Ukrainos piliečių skaičius beveik nepakito, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos - atitinkamai sumažėjo du kartus ir 1,3 karto.

Per pastaruosius dvejus metus (2014-2015 m.) kas ketvirtas grįžęs (reemigravęs) Lietuvos Respublikos pilietis buvo 25-29 metų amžiaus, kas šeštas - 30-34 metų amžiaus, kas septintas - 20-24 metų amžiaus.

2015 m. 14,8 proc. imigravusių užsieniečių sudarė 30-34 metų amžiaus asmenys, 14,5 proc. -

25-29 metų amžiaus, 12,2 proc. - 35-39 metų amžiaus (2014 m. - atitinkamai 15,7,12,8 ir 15 proc.).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas Br.

Kęstas Br. portretas
Baltųjų chalatų protestai: Vakarinėse Europos Sąjungos šalyse nuo devynių iki vienuolikos bendrojo vidaus produkto procentų skiriama sveikatos apsaugai. Daugumoje rytinių Europos Sąjungos šalių sveikatos apsaugai skiriama tik apie septynis procentus, tokios šalys, kaip Rumunija skiria vos penkis procentus. Lietuvoje sveikatos apsaugai atseikėjame tik apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Todėl trūksta gydytojų ir kito personalo (nes vyksta žiauri šių specialistų emigracija į Vakarus), todėl nesilaikoma elementarių higienos normų, todėl trūksta medicinos prietaisų ir medikamentų. Rumunijoje, Slovakijoje medikai jau protestuoja gatvėse. Įdomu, kiek dar laiko Lietuvos medikai pasyviai taikysis su pačių medikų ir mūsų visų žmogiškąjį orumą žeminančia padėtimi Lietuvoje. Mokytojai turėtų būti mums pavyzdys. Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

>>emigrantė

>>emigrantė portretas
ten čiulpi ne leteną?...:)))

Daina

Daina portretas
Jaunimas ne kvailas - mato, kaip gyvena senjorai Lietuvoje. Puse ju ant bado dietos. Nesvarbu, kad visaą gyvenimą dirbo Lietuvos labui
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių