Į pabėgėlių integraciją lietuviai vis dar žiūri įtariai: man nepatinka jų religija

Eritrėjos pilietis Aleksandras Tesfay Habte Lietuvoje jau daugiau kaip dveji metai. Pabėgo dėl karo. Pusę metų praleido pabėgėlių centre, tačiau dabar dirba vertėju ir net įsidarbino kavinėje. Be to, kremta informacinių technologijų mokslus.

„Radau darbą iš karto, kai atvykau į Vilnių. Studijuoti buvo sunkiausia“, – pasakojo Lietuvoje prieglobstį gavęs Eritrėjos pilietis A. Tesfay Habte.

Chijaras Younesas Lietuvoje gyvena taip pat dvejus metus. Dirba kavinėje, atvyko iš Sirijos.

„Man patinka Lietuva: žmonės, miestas, oras. Miškas labai didelis“, – kalbėjo Lietuvoje prieglobstį gavęs Sirijos pilietis Ch. Younesas.

Abu pabėgėliai gyvenimu Lietuvoje patenkinti, tačiau kiti bando laimės ieškoti toliau Vakaruose, nes Lietuvoje socialinė pagalba ne tokia dosni.

Lietuvių kalba – vienas iš barjerų.

„Žmonės, kurie nori rasti darbą, tai tikrai jį randa. Anksčiau ar vėliau ateina tas noras, nes valstybė nepadeda visą laiką, kad galėtų jie čia labai patogiai gyventi“, – aiškino Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė.

Darbą lengviau randa pabėgėliai iš Ukrainos, tačiau jie artimesni lietuviams kultūriškai. Atvykusiems iš tolimesnių šalių – sunkiau.

„Jiems daugiau laiko reikia tam, kad pažintų europinius standartus, europines tvarkas, mūsų kultūrą, tradicijas, taisykles, darbo kultūrą. Kad į darbą kiekvieną dieną reikia eiti, čia aš juokauju, bet visokių būna situacijų“, – kalbėjo B. Bernotienė.

„Lietuvių kalba – vienas iš barjerų. Jei žmogus išmoksta lietuvių kalbą, yra žymiai lengviau integruotis, orientuotis aplinkoje ir žinoti, kur ieškoti darbo“, – teigė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.

A. Tesfay Habte – puikus to pavyzdys. Pasak jo, beveik visi žmonės su juo iš pradžių bando bendrauti angliškai.

„Jie nežino, kad aš kalbu lietuviškai. Aš kalbu“, – džiaugėsi A. Tesfay Habte.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dauguma pabėgėlių įsidarbina klientų aptarnavimo sektoriuje, kavinėse, restoranuose, prekybos centruose.

„Iš klientų sulaukėme klausimų, sulaukėme ir skundų. Net ir šiuo metu pasitaiko vienas ar kitas klientas, kuris nepatenkintas, kad nebuvo aptarnautas lietuvių kalba, kad su kolegomis kalbama rusų kalba“, – pasakojo „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.

„Darbdaviai supranta, kad jei tai yra kitos – trečiosios šalies pilietis, jis turi apribojimų, kurių neturi Lietuvos pilietis, ir tam reikia pasiruoši iš anksto“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriaus koordinatorė Galina Buivolenko.

Net ir šiuo metu pasitaiko vienas ar kitas klientas, kuris nepatenkintas, kad nebuvo aptarnautas lietuvių kalba.

Europos Sąjungai svarstant migracijos reformą, Lietuva turi rinktis, ar kasmet priimti beveik 160 migrantų, ar geriau mokėti 3 mln. eurų.

Prezidentūra anksčiau sakė, kad Lietuva prie šios reformos turėtų prisidėti finansiškai, tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sprendimo priimti neskuba, esą, kaip elgtis, Lietuva nuspręs vėliau.

„Gal truputėlį perdėti tie kultūriniai skirtumai. Aišku, kiekiai svarbu, jei jų labai daug, tai vėl kita problema. Bet jei įsileisim tuos 168, tai nemanau, kad turėtų būti problema“, – vylėsi moteris.

Dauguma kalbintų vilniečių migrantų iš toliau esančių trečiųjų šalių nenori.

„Reikia filtruot, kuris tinkamas, kad pas mus gyventų“, – teigė vyras.

„Reikėtų Europos Sąjungai labiau keisti politiką pabėgėlių klausimu. Reikėtų pradėti pabėgėlius priversti laikytis Europos Sąjungos taisyklių. Gerbti mūsų normas ir neįvedinėti naujų taisyklių“, – siūlė moteris.

„Man atrodo, kad reiktų riboti. Man nepatinka jų religija, jų nuomonės primetinėjimas“, – sakė kitas vyras.

Kol kas Lietuvoje paramą integracijai gauna beveik 700 prieglobsčio gavėjų.