Nuo kitų metų – privalomas matematikos egzaminas

Pretenduojantieji į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose jau nuo kitų metų be lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos brandos egzaminų turės būti išlaikę ir matematikos valstybinį brandos egzaminą, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino minimalius rodiklius stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas.

Numatyta, kad 2016 ir 2017 metais abiturientai, norintys pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, turės išlaikyti patenkinamu lygiu (surinkti 16 balų) tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos.

Lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį - į universitetus, mokyklinį - į kolegijas) bei užsienio kalbos brandos egzaminus stojantiesiems būtina išlaikyti jau nuo šių metų.

A.Pitrėnienės teigimu, kol kas bus keliami mažesni reikalavimai matematikos egzaminui išlaikyti.

„Visi pritarė, jog matematikos egzamino klausimas nebuvo pakankamai išdiskutuotas, taip pat neatsižvelgta į pereinamojo laikotarpio svarbą. Todėl visi darbo grupės nariai sutiko, kad mokykloms reikia duoti daugiau laiko pasirengti ir atitinkamai paruošti mokinius“, - teigė ji.

Anot ŠMM pranešimo, nuo 2018 metų abiturientai, norintys studijuoti socialinius, biomedicinos, fizikos ir technologijų mokslus, jau turės būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu, t. y., surinkti ne mažiau kaip 36 balus.

Pretenduojantiems į humanitarinių mokslų srities studijas, meno pedagogikos ir humanitarinių dalykų pedagogikos studijas išliks ta pati kartelė – jie turės būti gavę bent 16 balų matematikos egzamino įvertinimą.

Išimtis dėl matematikos egzamino ir toliau bus taikoma stojantiesiems į menų studijas – jiems laikyti matematikos brandos egzaminą nebus privaloma, tačiau būtina išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzaminus.

Minimalūs rodikliai netaikomi stojantiesiems, kurie anksčiau baigė mokyklą, taip pat asmenims dėl sveikatos atleistiems nuo brandos egzaminų bei įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje. O dėl to, ar taikyti minimalius rodiklius valstybės nefinansuojamoms vietoms, sprendžia pačios aukštosios mokyklos ir nurodo tai savo priėmimo taisyklėse.