Naujas kariuomenės vadas skubins šarvuočių pirkimą, o apie naikintuvus nesvajoja

Šiuo metu į Lietuvą pristatomos „Vilkais“ vadinamos pėstininkų kovos mašinos „Boxer“, jomis per artimiausius kelerius metus bus aprūpinti du brigados „Geležinis Vilkas“ pėstininkų batalionai Rukloje ir Alytuje.

Likę du „Geležinio Vilko“ batalionai Rukloje ir Panevėžyje naudos senus šarvuočius M113, juos pakeisti modernesnėmis mašinomis planuota iki 2030 metų.

„Tikrai teks kalbėti ir diskutuoti su ministerija, ar yra galimybių keisti jų platformą anksčiau, nei planuojama“, – interviu BNS sakė generolas.

„Planuose numatyta tą daryti apie 2030 metais, bet viskas priklauso nuo finansinių galimybių. Kardinalių sprendimų, kad tuo pakeistumėm jau dabar suplanuotus pirkimus, nebus“, – pridūrė jis.

Naujas artilerijos sistemas planuojama pirkti perginkluojant „Žemaitijos“ brigados artilerijos batalioną.

„Mano asmenine nuomone, šitoje vietoje vėl turėsime grįžti prie tų planų, pažiūrėti prioritetus ir, priklausomai nuo finansavimo, turėsime tą perginklavimą paspartinti“, – kalbėjo V. Rupšys.

Šiais metais Lietuvos gynybos finansavimas siekia 948 mln. eurų, tai yra maždaug 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Parlamentinės politinės partijos, išskyrus socialdemokratus, yra sutarusios iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. BVP.

Sausumos pajėgoms šiuo metu vadovaujantis V. Rupšys kariuomenės vado pareigose nuo liepos pabaigos pakeis generolą leitenantą Joną Vytautą Žuką.

Seimas ketvirtadienį pritarė V. Rupšio skyrimui.

– Daug kas jus laiko Žuko darbų tesėju, bet jūs Seime sakėte, kad skirtumų jūsų vadovavime bus. Kokie jie?

– Kiekvienas karininkas, nepaisant laipsnio, yra kažkieno darbų tesėjas ar aukštesnio vado sumanymų vykdytojas. Tai yra paprasčiausia valdymo ir vadovavimo technika ir kas to nesilaiko, elgiasi nelabai teisingai. Aš tesėjas ne dėl to, kad būčiau per daug lojalus, aklai vykdyčiau ar kopijuočiau.

Kai Žukas pradėjo savo kariuomenės vado kadenciją, jis turėjo aiškią viziją, ką padarys, nes tada buvo toks momentas, kada reikėjo priimti kardinalius sprendimus, reikėjo didesnio finansavimo. Jis tai padarė, tada buvo nubrėžtos aiškios gairės kur kas ilgiau nei penkeriems metams į priekį. Buvo rengiamos koncepcijos ir planai, tam buvo numatytas finansavimas, dalis iš jų yra įgyvendinta, dalis yra pusiaukėlėje, dalis pradėtos įgyvendinti.

Darbus tęsiu vienareikšmiškai, bet turiu savo prioritetus. Aš matau, kad dabar reikėtų labai paspartinti valdymo ir vadovavimo elementų vystymą, techniškai aprūpinti vadavietes ir jas treniruoti.

Aš taip pat matau, kad mums prie visų pajėgumų vystymo reikėtų skirti didesnį dėmesį karinių inžinerinių pajėgumų vystymui. Tai apima ir technikos įsigijimą, ir inžinerinės amunicijos įsigijimą.

– Tai ką sieksite nuveikti per savo penkerių metų kadenciją?

– Būsiu labai patenkintas, jeigu gerai funkcionuos operacinė valdymo ir vadovavimo sistema. Tikrai pasakysiu, kad padariau viską, jei „Geležinio Vilko“ brigada bus aukštoje kovinėje parengtyje, perginkluota ir aprūpinta nauja technika ir ginkluote.

Noriu baigti formuoti „Žemaitijos“ brigadą, kad „Aukštaitijos“ brigada funkcionuotų ir galėtume ją efektyviai papildyti mobilizaciniais rezervais ir galiausiai daug dėmesio skirsiu vienetų užpildymui motyvuotu, parengtu personalu.

– Kokie yra tolesni „Geležinio Vilko“ brigados mechanizacijos planai po šarvuočių „Boxer“ įsigijimo?

– Tęstinumas dėl „Geležinio Vilko“ mechanizacijos išliks – Algirdo batalionas ir Birutės batalionas Rukloje ir Alytuje bus aprūpinami „Vilkais“, jų technika keliaus į kitus dalinius. Toliau šie batalionai bus aprūpinami universaliais šarvuotais visureigiais JLTV, toliau žiūrėsime tolimojo nuotolio prieštankines sistemas, tada diegsime žvalgybinę platformą brigados lygmenyje. Naująją vidutinio nuotolio priešlėktuvinę sistemą NASAMS ir trumpojo nuotolio sistemas reikės įjungti į kovinį rengimą kartu su „Geležinio Vilko“ brigada.

Bet jeigu kalbame apie savarankišką gynybą, mes turime būti labai lankstūs.

Mano tikslas po penkerių metų yra turėti aukštos parengties brigadą su gerai funkcionuojančiu ir sugebančiu vykdyti valdymą ir vadovavimą štabu ir dviem mechanizuotais batalionais, kuriuos perginkluojame ir kurie bus sąveikūs su kitais NATO vienetais.

– O likę du „Geležinio Vilko“ pėstininkų batalionai – Mindaugo husarų batalionas ir Vaidoto batalionas – koks planas dėl jų?

– Jie skirsis tuo, kad toliau naudos pagrindinę platformą M113. Bet taip pat aš neatmetu galimybės ir tikrai teks kalbėti ir diskutuoti su ministerija, ar yra galimybių keisti jų platformą anksčiau, nei planuojama. Planuose numatyta tą daryti apie 2030 metais, bet viskas priklauso nuo finansinių galimybių. Kardinalių sprendimų, kad tuo pakeistumėm jau dabar suplanuotus pirkimus, nebus.

– Juos planuojama aprūpinti vikšrinėmis pėstininkų kovos mašinomis, teisingai?

– Taip.

Mano pagrindinis sumanymas ir idėja yra, kad bataliono dydžio vienetai būtų maksimaliai savarankiški. Tai yra, kad jie galėtų veikti kaip vienetas, kuo mažiau priklausomas nuo aukštesnio ešelono tiekimo, paramos ir kitų dalykų.

– Kodėl tai reikalinga?

– Šioje geopolitinėje padėtyje, turint tokius resursus, kokius turime, ešelonavimas nuo divizijos ir einant žemiau karine prasme būtų įmanomas, ypač su sąjungininkais.

Bet jeigu kalbame apie savarankišką gynybą, mes turime būti labai lankstūs. Nenoriu lįsti labai į detales, nes tai operaciniai dalykai yra, bet pati idėja ir mano supratimas yra toks, kad vienete būtų galima sutelkti viską – ir kovinę paramą, ir logistinę paramą, remontą, maitinimą, kitokias atsargas.

– O tankų reikia „Geležinio Vilko“ brigadai?

– Žinodamas mūsų galimybes ir finansinius pajėgumus, nelabai dabar svajoju apie tankus. Neturime tokių planų.

– O apie naikintuvus Lietuvos kariuomenėje svajojate?

– Ne, šiai dienai nesvajoju. Aš esu pakankamai realistas ir nesvajoju apie dalykus, kurių neįmanoma turėti.