Atšilus orams motociklininkai ėmė zuiti ne tik gatvėse, bet ir po valdininkų langais. Šįsyk, remdamiesi Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) atliktu tyrimu, jie teigia, kad motociklininkai veltui priskiriami prie rizikingos grupės vairuotojų.

Mažai pažeidimų

VGTU atliktoje analizėje, kuria remiasi "Baikerių kongresas" nurodoma, kad, atlikus Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, analizę, matyti, kad iš 2014-aisiais šalies keliuose žuvusių žmonių 1,3 proc. buvo mopedų ir 11,8 proc. motociklų vairuotojai. Kitų žuvusiųjų vairuotojų dalis sudaro 86,8 proc. 2015 m. sausio–spalio mėnesiais šis santykis pakito. Žuvo 1,5 proc. mopedų, 16,2 proc. motociklų ir 82,4 proc. kitų vairuotojų.

Tyrimo autoriai teigia, kad žuvusiųjų motociklų vairuotojų yra 5,1–7,3 karto mažiau, palyginti su kitų transporto priemonių vairuotojais. Žuvusiųjų motociklų keleivių dalis analizuojamu laikotarpiu (2014–2015 m.) sumažėjo atitinkamai nuo 5 iki 4 proc. 2014-aisiais dėl motociklininkų kaltės įvyko 84 eismo įvykiai, o 2015-aisias – 90. Eismo įvykių, kuriuos sukėlė automobilių vairuotojai sumažėjo nuo 1 722 iki 1 572. Mopedų vairuotojai taip pat pernai buvo pavyzdingesni ir sukėlė devyniais eismo įvykiais mažiau. Eismo įvykiuose, kuriuos sukėlė motociklų vairuotojai, žuvusiųjų padaugėjo nuo 9 iki 10, sužeistųjų nuo 88 iki 94.

Apskritai mopedai, motociklai, triračiai, visų rūšių keturračiai sudaro apie 4 proc. viso Lietuvos transporto priemonių parko, jų aktyvaus važinėjimo sezonas užtrunka vos septynis mėnesius, tad natūralu, kad jie patenka į mažiau eismo įvykių. Jeigu vertintume oficialiai pateikiamą LKPT statistiką (iki 2015 m. lapkričio 30 d.), per vienuolika praėjusių metų mėnesių per 1 572 eismo įvykius, sukeltus lengvųjų automobilių vairuotojų, žuvo 97 asmenys; per 90 eismo įvykių, kuriuos sukėlė motociklininkai, žuvo dešimt žmonių. Taigi tik 6,17 proc. automobilių vairuotojų sukeltų eismo įvykių žūsta žmonės, o motociklininkų avarijose žuvusiųjų procentas daug didesnis ir siekia 11,11 proc.

Pažeidžiamiausieji kelyje

Susisiekimo ministerijos saugaus eismo specialistai tvirtina, kad nepaisant gerėjančios eismo saugos padėties motociklininkų avaringumas išlieka didelis ir tai matyti ne vien tik Lietuvoje. Kasmet vidutiniškai šalies keliuose žūsta 13–15 motociklininkų, 5–7 mopedų ir keturračių vairuotojai ir keleiviai, daugiau nei 300 šių transporto priemonių vairuotojų bei keleivių eismo įvykiuose susižaloja, dažnai sunkiai. 2010–2015 m. įvyko 358 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo vien tik motociklai (be mopedų ir keturračių), juose žuvo mažiausiai 82 eismo dalyviai ir daugiau kaip 960 buvo sužeista.

Eismo saugos srityje mopedų, motociklų vairuotojai kaip ir dviratininkai yra priskiriami pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupei. Šių transporto priemonių konstrukcija, skirtingai nuo automobilių, neapsaugo eismo dalyvių susidūrimo metu, jose nėra vairuotoją ir keleivius saugančio rėmo ir kitų automobiliuose įprastų pasyviosios saugos priemonių (saugos diržų, oro pagalvių, buferių ir kt. deformacijos zonų, galinčių sugerti smūgį susidūrimo metu ir pan.), skirtų smūgiui sušvelninti ir padedančių išvengti sužalojimų. Todėl sprendžiant ir analizuojant mopedų ir motociklų avaringumo problemas visų pirma akcentuojamas šių transporto priemonių vairuotojų pažeidžiamumas dėl vairuojamos transporto priemonės.

Eismo saugos srities specialistų nuomone, motociklai yra viena iš pavojingiausių transporto rūšių. Yra nustatyta, kad tikimybė žūti per eismo įvykį motociklininkui yra 18 kartų didesnė nei lengvojo automobilio vairuotojui, įvertinant šių transporto priemonių ridą. Nors motociklininkai sudaro tik 2 proc. visų eismo dalyvių, kasmet ES jų žūva daugiau kaip 5 tūkst. Be to, ne mažesnį susirūpinimą kelia ir tai, kad eismo įvykiuose ypač daug šių transporto priemonių vairuotojų ir keleivių patiria sunkių sužeidimų (galvos, stuburo traumų), tampa neįgalūs. Pažymėtina, kad šiomis transporto priemonėmis dažniausiai naudojasi jaunimas, nemažai jų – nepatyrę vairuotojai.

Santykiniai skaičiai

Analizėje taip pat lyginami ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai, padaryti 2014-aisiais. Prieš dvejus metus policininkai už greičio viršijimą nubaudė net 79 275 automobilių vairuotojus ir vos 43 motociklininkus.

Pasak analizės autorių, remiantis "Regitros" 2015 m. sausio 1 d. transporto priemonių registro duomenimis, motociklininkai, palyginti su automobilių vairuotojais, greitį viršija 29 kartus rečiau. Tokie skaičiai gaunami, jeigu remtumės vien tik statistika. Motociklininkų eksploatavimo aktyvus periodas užtrunka apie pusę metų, automobiliais važinėjama ištisus metus, o užregistruotų dviračių transporto priemonių skaičius šalies transporto parke užima daug mažesnę dalį. Be to, stacionarūs greičio matuokliai neidentifikuoja greitį viršijusių motociklų, nes valstybiniai numeriai montuojami tik motociklų galinėje dalyje.

"Dauguma greitį viršijusių motociklų yra užfiksuoti arba laikant greičio matavimo prietaisą rankose, arba greičio matavimo prietaisais, fiksuojančiais tiek atvažiuojančių, tiek nuvažiuojančių transporto priemonių greitį, įrengtais žymėtuose arba nežymėtuose policijos automobiliuose, todėl ir pažeidimų mastas atrodo nedidelis", – situaciją "Kauno dienai" komentavo Kauno kelių policijos valdybos (KKPV) viršininkas Danas Česnauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad neretai motociklininkai greitį viršija labai žymiai – fiksuojamas greičio viršijimas net iki 50 km/val. Tam įtakos turi ir visiškai kitokia motociklo dinamika, pavyzdžiui, kai nuo 50 km/val. iki 100 km/val. šios transporto priemonės pagreitėja vos per kelias akimirkas.

D.Česnauskas pastebėjo, kad motociklininkų bendruomenėje vyksta pokyčių, kuriuos inicijuoja ir patys motociklininkai. "Nebe pirmus metus organizuojami saugaus vairavimo kursai būtent motociklininkams, "Nemuno žiede" jie susitinka išbandyti savo jėgas važiuojant greitai uždaroje trasoje. Tai žingsniai, kurie labai prisideda prie to, kad visi eismo dalyviai kelyje jaustųsi saugūs", – sakė KKPT vadovas.