Miškų reforma: valdininkai pasiklydo tarp trijų pušelių

Aplinkos ministerijos vadovybė teigia, kad, reformavus valstybinių miškų valdymą ir įkūrus vieną įmonę valstybė sutaupys milijonus, o žmonės nenukentės, tačiau ne tik miškininkai, bet ir mokslininkai piešia atvirkščią vaizdą. Miškininkai sutinka, kad reforma reikalinga, tik ne buldozerio principu.

Ministro vizija

Aplinkos ministerija buldozeriu stumia miškų reformą – ketinama įkurti vieną valstybinę įmonę "Lietuvos valstybiniai miškai". Joje vietoj dabar egzistuojančių 42 ūkiskaitiniais pagrindais dirbančių miškų urėdijų ketinama suformuoti maždaug 25 padalinius, kurie neturės jokio savarankiškumo ir bus valdomi iš centrinės būstinės.

"Miškų ūkio valdymo pertvarka prisidės prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo, regionų plėtros. Sieksime ne tik išsaugoti darbo vietas regionuose, bet ir sustiprinti miškininko institutą. Visi tiesiogiai miškuose dirbantys specialistai turi gauti konkurencingą darbo užmokestį. Pasisakau už tai, kad steigiamos valstybės įmonės centras būtų ne šalies sostinėje, naujos darbo vietos (prireiks apie 200 specialistų) turi būti kuriamos regionuose", – taip reformos būtinumą apibūdino naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Ministerija mano kitaip

Pati Aplinkos ministerija valstybinių miškų reformą piešia šiek tiek kitaip. Ministras kalba, kad po reformos prireiks apie 200 specialistų, o ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis pripažino, kad po reformos bus atleista apie 400 darbuotojų, o minimi 200 – tai greičiausiai dabar sistemoje dirbantys.

"Čia kalbama apie valstybės įmonės centrinę administraciją, kurią, pirminiais skaičiavimais, sudarys apie 200 specialistų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tai nėra tik visiškai nauji darbuotojai. Kadangi į valstybės įmonę "Lietuvos valstybiniai miškai" numatoma integruoti ir dabartinę valstybės įmonę Valstybinį miškotvarkos institutą, centrinėje administracijoje šio instituto darbuotojų pagrindu bus formuojama apie 50 specialistų miškotvarkos grupė. Kitų 150 centrinės administracijos darbuotojų funkcijos iš esmės bus panašios į dabartinės Generalinės miškų urėdijos ir dabartinių miškų urėdijų  funkcijas. Taigi čia darbą galės surasti likviduojamos Generalinės miškų urėdijos ir mažinamų miškų urėdijų dalis darbuotojų", –  N.Kupstaičio paaiškinimai gerokai prieštarauja ministro K.Navicko pasakojimams apie neskausmingą reformą.

200 naujų darbuotojų – blefas

Valstybiniame miškotvarkos institute dirba 93 darbuotojai, jis dirba ūkiskaitos pagrindais, jo pelningumas – apie 5 proc. Miškų urėdijų išlaikomoje Generalinėje miškų urėdijoje, "Sodros" duomenimis, dirba 32 valdininkai. Taigi reformuojant valstybinių miškų valdymą ministerijos klerkai nutylėjo, kad, vertinant procentais, labiausiai nukentės institutas, kurio pagrindinės funkcijos – valstybinių ir privačių miškų miškotvarka. Akivaizdu, kad šie skaičiai įrodo, kad ministro K.Navicko kalba apie 200 naujų darbuotojų – paprasčiausias blefas.

Naujos valstybinės įmonės schemoje galima įžvelgti ir dar vieną keistą ypatumą. N.Kupstaičio teigimu, centrinėje būstinėje, kuri įsikurs Kaune, dirbs 150 specialistų, kurių funkcijos bus panašios į dabar Generalinėje miškų urėdijoje dirbančių, kurių yra beveik keturis kartus mažiau.

"Centrinės administracijos funkcijos bus panašios ne vien į dabartinės Generalinės miškų urėdijos, bet ir dabartinių miškų urėdijų bendrojo administravimo funkcijas. Tai reiškia, kad centrinė administracija ne vien tik perims dalį Generalinės miškų urėdijos funkcijų, bet ir didžiąją dalį miškų urėdijų bendrųjų administracinių funkcijų. Todėl negalima lyginti Generalinės miškų urėdijos darbuotojų skaičiaus su naujosios įmonės centrinės administracijos darbuotojų skaičiumi. Lyginant su miškų urėdijų bendrųjų administracinių funkcijų darbuotojais, kurių yra apie 300, tai yra ne padidinimas, o akivaizdus sumažinimas", – sakė N.Kupstaitis. Tačiau tokie išvedžiojimai sunkiai derinasi su aplinkos ministro pažadais naujas darbo vietas kurti regionuose.

"Kiek kainuos valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka, galutinai bus aišku tik tada, kai bus apsispręsta dėl paliekamos įmonės struktūros", – N.Kupstaitis pripažįsta, kad ministerija neturi aiškių reformos ekonominių skaičiavimų.

Prognozuoja tik nuostolius

Telšių miškų urėdas Bronislavas Banys, kuris argumentų ieško pasitelkęs ekonominius skaičiavimus, teigė, kad, atleidus 400 darbuotojų, per metus būtų sutaupoma ne 9–10 mln. eurų, o perpus mažiau: "Iš šios sumos maždaug 7,5 mln. eurų sudaro darbo užmokestis ir mokesčiai. Pastarieji – net 55,18 proc., arba 5 mln. eurų per metus. Svarbiausia, kad mokesčiams lėšos gaunamos ne iš biudžeto, kaip yra biudžetinėse įstaigose, o iš komercinės veiklos. Ar tai naudinga valstybei kaip savininkei?"

B.Banys kritiškai žiūri ir į urėdijų mažinimą, neva siekiant mažinti administracinį aparatą. "Panaikiname 17 miškų urėdijų, kurių administracijoje šiandien dirba po 12 specialistų, iš kurių 4 miškų inžinieriai ir vadybininkas tiesiogiai dirba miške. Iš 25 likusių miškų urėdijų atleidžiami 4 (urėdas, personalo inspektorius, informatikas ir buhalterė) darbuotojai. Iš viso 219. Įkuriame naują padalinį su 200 darbuotojų, kurie dirbs tik administracinį darbą."

Manau, kad pati silpniausia šios reformos grandis yra girininkijos. Bus mažinamas pačių girininkijų ir darbuotojų skaičius, nes, logiškai mąstant, daugiau nebus iš kur darbuotojų atleisti, nors reformos šalininkai teigia atvirkščiai – kad girininkijos bus stiprinamos.

Aplinkos ministerijos skelbiama nauja struktūra dar nėra galutinė. B.Banys pastebi, kad joje nėra medienos gamybos ir realizacijos grandies. Vienas darbuotojas gali prižiūrėti ir realizuoti iki 10 tūkst. kub. m medienos ruošos. Valstybiniuose miškuose kasmet pagaminama ir realizuojama 3,6 mln. kub. m. Taigi tam reikės 360 darbuotojų.

"Manau, kad pati silpniausia šios reformos grandis yra girininkijos. Bus mažinamas pačių girininkijų ir darbuotojų skaičius, nes, logiškai mąstant, daugiau nebus iš kur darbuotojų atleisti, nors reformos šalininkai teigia atvirkščiai – kad girininkijos bus stiprinamos", – reformos padarinius prognozuoja miškų urėdas.

Jis pabrėžė, kad miškininkams ne tik skaudu, kad neįsiklausoma į jų pastabas, bet reformą stumia nieko su mišku neturintys asmenys: aplinkos ministras yra elektromontuotojas ir istorikas, o miškininkystę šefuojantis viceministras Martynas Norbutas – filologas semiotikas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

miskinis

miskinis portretas
Visiskai pritariu gerbiamam A. Teberai, kad viena centrine imone kaip tik labiau primins sovietini modeli nei dabar esancios uredijos. Tarpukario Lietuvos laikais miskus tvarke butent uredijos ir jokia cia sovietine atmaina kaip kai kurie valdziukai mano.

cipolinas

cipolinas portretas
stiprybes ministrui ir visiem reformos salininkam. sutvarkykit ta vagiu lizda.

Janina

Janina portretas
Ponuliai auksaburniai, paateikite skaičius, kiek nuo 2016m. sausio 1d. atleidote miškininkų įv. specialybių. Nevyniokit į vatą realybės.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių