- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po sunkios ligos mirė Seimo narys, sovietmečio rezistentas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, penktadienį patvirtino Seimo kanceliarija. Jam buvo 71 metai.
Po sunkios ligos mirė Seimo narys, sovietmečio rezistentas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, penktadienį patvirtino Seimo kanceliarija. Jam buvo 71 metai.
Karys iki paskutinio atodūsio
A. Patackas gimė Antrojo pasaulinio karo metu 1943-aisiais Trakuose, bet visada vadino save kauniečiu - šiame mieste jis įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį.
Sovietinės okupacijos metais anksti pradėjo tirti baltų kultūrą ir lietuvių tautosaką, dalyvavo žygiuose ir ekspedicijose, pogrindyje rinko partizanų dainas.
Būdamas 26 metų A.Patackas tapo Mokslų akademijos aspirantu, tačiau vėliau turėjo atsisakyti mokslinio darbo dėl pogrindžio veiklos, kuri ypač suaktyvėjo po Romo Kalantos susideginimo už Lietuvos laisvę 1972 metais Kaune.
„Tokia buvo dilema: ar tu žmogus, ar tu skuduras? Arba pasiduodami tam jovalui, arba... O juk pokariu vyrai gyvybes padėjo, į miškus ėjo - tai kuo aš rizikuoju? Kad disertacijos neparašysiu? Į užsienį neišleis? Jei aš eičiau „į dugną“, ar tada gerai jausčiausi? Buvo tokia sovietiška gerovė, buvo galima gauti „paskyrą“ žiguliukui, ir butą duodavo. Nekabink jų, tai ne į bažnyčią gali nueiti. Bet kas tu toks tada? Matai, kaip iš visų pusių varo blogį, kaip rusai tyčiojasi iš tavo tautos tavo tėvynės...“, - interviu 2010 metais sakė A.Patackas.
Dėl antisovietinės veiklos jam teko paragauti kalinio duonos. 1986 ir 1987 metais - sovietinės okupacinės valdžios A.Patackas buvo kalinamas už pogrindžio kultūros leidinių „Lietuvos ateitis“, „Pastogė“ redagavimą ir leidimą.
Prasidėjus tautiniam atgimimui, 1988-1990 A.Patackas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, 1990 metais išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir 1990 metų kovo 11-ąją tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru.
1989-1995 metais A.Patackas Kauno universitetuose dėstė etiką, kultūros filosofiją ir baltų kultūrą.
Seime jis dirbo nuo 1992 iki 2000 metų. 2000–2002 metais A.Patackas dirbo krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. Į parlamentą vėl buvo išrinktas 2012 metais su „Drąsos kelio“ partija.
Nuoširdus Lietuvos patriotas
A. Patackas buvo nuoširdus Lietuvos patriotas, kuris nuosekliai laikėsi savo principų ir aukojosi dėl tautos bei dvasinių vertybių, sako aktyvi Sąjūdžio veikėja, Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.
„Tai buvo karys, kuris kovoja už tautos išlikimą, dvasines vertybes, tautos savimonės išlikimą. Jis buvo karys iki paskutinio atodūsio. Nekalbėkime apie nusivylimą - jis viską darė, kad būtų geriau, jis vistiek žiūrėjo į priekį“, - BNS penktadienį sakė A.Rupšytė.
Ji pabrėžė, kad sirgdamas paskutiniais gyvenimo metais A.Patackas stengėsi savo patirtį ir mintis perduoti jaunimui, daug su juo bendravo.
„Lietuva neteko patrioto, principingo Tėvynę mylinčio žmogaus, tiesos sakymo žmogaus. Kiek jį pažįstu nuo Sąjūdžio laikų, būtent tas ir žavėjo - tiesos sakymas, savo principų, idėjų laikymasis, suvokimas, kas yra tauta, laisvė. Jis aukojosi dėl jos, galima sakyti, „degė“. Tokį patriotą, atsidavusį žmogų nedažnai sutinkame, labai gaila, kai šie žmonės išeina“, - kalbėjo A.Rupšytė.
Valstybės vadovai reiškia užuojautą
Valstybės vadovai penktadienį pareiškė užuojautą dėl Nepriklausomybės akto signataro, Seimo nario A. Patacko mirties, vadindami jį tvirtu kovotoju už Lietuvą ir jos laisvę.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad A.Patackas buvo „drąsi ir išskirtinė asmenybė, be kurios būtų sunku įsivaizduoti Lietuvos Nepriklausomybės kelią“.
„Netekome A.Patacko – tvirto, sąžiningo ir niekada nepasidavusio kovotojo už Lietuvą ir jos Laisvę. Disidentas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, ne vienos kadencijos Seimo narys – aktyvi politinė ir visuomeninė veikla įrodo, kad A.Patackui visada rūpėjo Lietuva ir jos likimas", – teigia prezidentė.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė atkreipė dėmesį, kad A.Patackas žinomas kaip plačių interesų ir gebėjimų žmogus, pedagogas, straipsnių apie kultūrą ir geopolitiką autorius.
„A.Patackas net ir sunkiai sirgdamas iki paskutinės dienos aktyviai atstovavo Lietuvos žmonėms dirbdamas Seime“, – teigė L.Graužinienė.
Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad visas A.Patacko gyvenimas buvo „ryškus patriotizmo, pasišventimo kilniems idealams pavyzdys“.
„Dėl A.Patacko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bendražygiams ir visiems, kuriems buvo lemta pažinti šią didžią asmenybę“, – sakoma premjero A.Butkevičiaus užuojautoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujoji Teisėjų taryba rinks vadovybę
Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkta naujoji Teisėjų taryba pirmadienį rinks vadovybę – tarybos pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių. ...
-
Vilniuje vyks policijos, ugniagesių ir Viešojo saugumo tarnybos vadų inauguracija
Rotušės aikštėje Vilniuje pirmadienį vyks naujai paskirtų policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (PAGD) vadovų inauguracijos ceremonija. ...
-
Spalio 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Spalio 28-oji, pirmadienis, 44 savaitė. ...
-
Keičiasi tradicijos: per Vėlines kai kurie gyventojai nekiš nosies iš namų4
Dėl visuotinės sumaišties ir automobilių grūsčių kapų lankytojai nebelaukia Lapkričio 1-osios. Jau šeštadienį lankė artimųjų kapus ir degė žvakes. ...
-
Pasieniečiai pasigenda lėšų stiprinti sienos su Rusija apsaugą3
Kitų metų biudžete pasieniečiai pasigenda papildomų 15 mln. eurų stiprinti sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas. ...
-
Daug stiklo šiukšlių vis dar nerūšiuojama: paaiškino, kaip tai daryti teisingai10
Rūšiavimo konteinerį, skirtą stiklui, turi turėti kiekvienas individualus namas, jų stovi ir prie daugelio daugiabučių, tačiau pasirodo, kad daug to stiklo pakliūva ne ten, o į mišrias atliekas. ...
-
Sugriežtinta pamokų pateisinimo tvarka neduoda rezultato: kaip paskatinti mokinius lankyti?7
Praėjusiais metais sugriežtinta pamokų pateisinimo tvarka neduoda norimo rezultato. Statistika rodo, kad praleistų pamokų skaičius išaugo net 2 milijonais. Švietimo ministerija problemos nemato, neva pamokos dažniausiai praleistos dėl lig...
-
Gedimino kalnui tvarkyti trejiems metams numatyta 15 mln. eurų, dar prašoma keltuvui18
Šalies simboliu tapusiam Gedimino kalnui Vilniuje tvirtinti artimiausius trejus metus planuojama skirti 15 mln. eurų – ši suma numatyta 2025–2027 metų valstybės biudžeto projekte. ...
-
Pasirašytas rezervo karių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo memorandumas3
Šeštadienį, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) organizuotos konferencijos metu, buvo pasirašytas rezervo karių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo memorandumas. Tikimasi, kad jis sustiprins bendradarbiavimą tarp rezervo org...
-
Žiniasklaida: M. Navickas nesutinka su kaltinimais „Foxpay“ byloje, tikina nežinantis apie kyšius20
Buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas, kuris sulaukė įtarimų „Foxpay“ byloje, tikina nesutinkantis su jam inkriminuojamais nusikaltimais bei sako nieko nežinantis apie kyšių mok...