Ministerijos tikslas – sužlugdyti automobilių prekybos verslą?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Aplinkos ministerija, nepaisydama įstatymų, užsimojo sužlugdyti prekybą automobiliais iš JAV. Toks vaizdas susidaro įvertinant ministro įsakymu patvirtintą tvarką. Jo pagrindu turtas nusavinamas, o savininkai apkaltinami nelegalia veikla.

Patenka į spąstus

Šių metų liepą pradėta vadovautis aplinkos ministro įsakymu, kurio oficialus tikslas – užkirsti kelią į Lietuvą patekti kritiškai apgadintoms transporto priemonėms, kurių nepanaudotos dalys teršia aplinką. Įsakymo vykdymo rezultatas – daugybė atliekomis pripažintų gana geros būklės automobilių ir motociklų, kurių nei pasiimti, nei parduoti, nei grąžinti savininkai nebegali. Automobilius atsivežę žmonės ir iš šio verslo gyvenančios įmonės skaičiuoja milžiniškus nuostolius, veiklą perkelia į kitas šalis, o įdomiausia, kad naujoji tvarka palietė tik tuos, kurie transporto priemones gabeno iš JAV. Iš Europos ir toliau lengvai plaukia fiziškai ir morališkai žlugusių automobilių upės.

Net ir šiuo metu iš JAV į Lietuvą automobilius ir motociklai plukdantys lietuviai negali jaustis drąsiai – šis jų turtas pateks į spąstus, iš kurių ištrūks ne visi. Mūsų šalyje nusprendžiama, ar pirkiniui bus leidžiama dalyvauti eisme, ar jis bus pripažintas atlieka ir pasmerkta būti sunaikinta, o savininkas taps pažeidėju už neteisėtą atliekų gabenimą.

Ministro įsakymą ėmė nagrinėti teisininkai ir politikai nustėro – jis prieštarauja ne tik galiojantiems Lietuvos įstatymams, bet ir Konstitucijai. Tačiau ministerija užsispyrusi – tvarkos atšaukti neketina.

Sprendžia ne specialistai

Prieštaringame dar buvusio ministro Kęstučio Trečioko pasirašytame įsakyme buvo numatyta, kad atvykusi transporto priemonė pripažįstama atlieka, jei už ją sumokėta kaina yra mažesnė, nei atsieis remontas. Liepą kilus triukšmui dėl nurašomų automobilių gausos, aplinkos ministras Kęstutis Navickas sutiko susitikti su transporto priemones iš JAV importuojančiais verslininkais ir truputį pakoregavo įstatymą.

Tai iš muitinių išlaisvino keletą automobilių, tačiau esmė nepasikeitė – ir toliau į Lietuvą neįleidžiama daugybė mašinų. Dabar joms atliekos statusas suteikiamas, jei nusprendžiama, kad remonto išlaidos atsieis 75 proc. nesudaužytos transporto priemonės vertės. Pavyzdžiui, automobilio rinkos vertei esant dešimt tūkst. eurų, jis atlieka taps, jei bus nuspręsta, kad remontas atsieis 7,5 tūkst. eurų. Galutinio sprendimo teisė suteikiama ne specialią kvalifikaciją ir įrangą turintiems specialistams, o aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų aplinkosaugininkams.

"Neaišku, ko siekia ministerija. Aplinkos taršai ar eismo saugumui jokios reikšmės neturi, kokia suma investuota į transporto priemonės suremontavimą po eismo įvykio", – stebėjosi su įsakymu susipažinęs Seimo narys Julius Sabatauskas.

J. Sabatauskas/DMN nuotr.

"Galų gale vertinti, ar transporto priemonė yra tinkama eksploatuoti, galima tik tada, kai ji yra suremontuota. Įvertinimą gali padaryti trylika Lietuvos įmonių, turinčių teisę atlikti kelių transporto priemonių techninę ekspertizę. O šiuo atveju apie transporto priemonių būklę sprendžia reikiamos kvalifikacijos neturintys Regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai", – aiškino advokatas Raimondas Kivylius.

"Mes tikėjomės, kad ministras Kęstutis Navickas supras, jog įsakymas prieštarauja ne tik logikai, bet ir įstatymams. Tačiau įsakymas nebuvo atšauktas, tik pakoreguotas", – kalbėjo Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos vadovas Aurimas Jurčius.

Skylėta metodika

Apskaičiuojant transporto priemonių vertę ir jų remonto išlaidas pasitelkiami transporto priemonių vertintojai. Jų pažyma pereina per nemažos dalies valdininkų rankas – pirmiausia pažymą gauna muitininkai, šie visus dokumentus perduoda Regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD), kurio darbuotojai dar papildomai konsultuojasi su Aplinkos apsaugos agentūra Vilniuje. "Tada yra informuojamas vežėjas, kad buvo gabenamos atliekos, neturint tam reikalingų leidimų, ir jos turi būti perduotos tiems, kurie turi teisę jas sutvarkyti", – aiškino Klaipėdos RAAD direktorius Andrius Kairys.

Nė vienas iš šios grandies narių realiai jokio savarankiško sprendimo nepriima. Aplinkosaugininkai ir muitininkai aklai vadovaujasi transporto priemonių vertintojų pažymomis, tačiau patys vertintojai atkreipia dėmesį, kad pažymos dažnai neatspindi realybės, nes jose pateikti duomenys yra paremti netikslia automobilių, jų dalių ir remonto kainų skaičiavimo metodika.

Transporto priemonių vertė iki apgadinimo nustatoma pagal "Emprekis" kataloge esančius duomenis. Paklaidą pripažįsta ir automobilių kainų katalogą administruojančios viešosios įstaigos "Emprekis" vadovas Artūras Simanavičius – pateikiamos vidutinės rinkos vertės, vadovaujantis skelbimuose ir automobilių pardavimo vietose nurodytomis kainomis. "Emprekis" interneto svetainėje net pabrėžiama, kad "kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu. (….) Vartotojus, kuriems tokios sąlygos netinka, prašome nesinaudoti mūsų puslapiu." Pagal duomenis, už kurių tikslumą "Emprekis" neprisiima jokios atsakomybės, sprendžiama, ar automobiliui toliau riedėti, ar tapti atlieka. "Galima sakyti, kad tokiu būdu mes paskaičiuojame preliminarią kainą, bet ji gali lengvai svyruoti 20 proc.", – atskleidė transporto priemonių vertintojas, bendrovės "Autosigma" direktorius Artūras Ūsovas.

Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams. Ministro įsakymas nėra įstatymas.

Nustačius iki apgadinimo buvusią automobilio vertę, vertintojai ima skaičiuoti, kiek kainuos remontas. Tam tikslui naudojami kiti katalogai, kuriuose surašytos transporto priemonių dalių ir remonto darbų kainos. Tačiau šiuose kataloguose yra tik oficialių dalių tiekėjų nurodytos mažmeninės kainos be nuolaidų. Tokios pačios kokybės dalis galima gauti ir pigiau, jau nekalbant apie remonto įkainius. Jie gali skirtis kartais, gal ir dar daugiau, jei pirkėjas automobilį sugeba remontuoti pats arba transporto priemonę importavusios įmonės servise.

"Vertintojai įspraudžiami į labai ankštus rėmus. Vertinant automobilį ir jo remonto kainas, improvizacijai erdvės nepaliekama", – pasakojo A.Ūsovas.

Uoste darosi ankšta

Jei transporto priemonė pripažįstama atlieka, ją atsivežęs asmuo ar įmonė gauna RAAD inspektorių nurodymą turtą perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms. Kadangi turtas tapo atlieka, jo negalima nei parduoti kitiems asmenims, nei grąžinti atgal į JAV. Be viso to, transporto priemonę atvežęs asmuo yra baudžiamas už neteisėtą atliekų gabenimą.

"Žmogus nusiperka daiktą. Planuoja jį naudoti arba parduoti, o čia jam pasakoma, kad tavo daiktas – atlieka, kurią privalai sunaikinti. Transporto priemonė tiesiog nusavinama, o tu dar gauni baudą už neteisėtą pavojingų atliekų gabenimą", – absurdišką situaciją apibūdino R.Kivylius.

Atliekomis pripažintų transporto priemonių savininkams nieko kito nebelieka, kaip teisybės ieškoti teismuose. Procesai jau prasidėjo.

Savininkai baiminasi neigiamų verdiktų, tad lūkuriuoja ir muitininkams savo transporto priemonių net nerodo, o muitinių aikštelės kemšasi nuo automobilių. Klaipėdos uoste spalį buvo apie tūkstantis automobilių, dėl kurių muitinės formalumai nebuvo pradėti. Dabar tokių automobilių jau yra apie 1,6 tūkst. "Sandėliavimo aikštelėse terminale yra vis daugiau automobilių, kuriems nebegalima įforminti muitinės procedūrų, o tai sukelia riziką, kad tokie automobiliai gali įstrigti uoste neribotam laikui", – teigė "Klaipėdos Smeltės" rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

A.Jurčius pasakojo, kad kai kurie automobiliai Lietuvos kelių neišvys net ir tuo atveju, jei aplinkos ministro įsakymas bus atšauktas – už automobilių stovėjimo aikštelėse praleistą laiką gali tekti susimokėti daugiau, nei transporto priemonė kainavo.

Liepos mėnesį atliekomis buvo pripažinta apie 100 automobilių. Vienos mašinos saugojimo para kainuoja beveik 15 eurų. Nesunku apskaičiuoti, kad per pusmetį už vieno automobilio saugojimą prikapsėjo daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų.

"Ir ši suma tėra tik už stovėjimą. Aš jau nekalbu apie automobilių nuvertėjimą. O kažkas tam automobiliui pinigus skolinosi, šeimos lėšas išleido", – kalbėjo A.Jurčius.

Verslininkai susiduria ir su kitomis netiesioginėmis išlaidomis. Jų aikštelėse nebėra pakankamai vietos, kurią užima atliekomis pripažinti automobiliai, todėl nespėjama iškrauti konteinerių. Už uždelsimą mokama po 400 eurų už konteinerį.

Šiaulietis negali patikėti

Sau ar parduoti transporto priemones iš JAV perkantys lietuviai rizikuoja neretai – realią automobilio būklę pamato tik tada, kai jis parplukdomas. Nesant kritinių pažeidimų, juos remontuoja net ir žinodami, kad rezultatas bus neigiamas, bet pavyks atsiimti bent dalį investicijos. Pagal galiojančią tvarką, už patį pirkėją, vadovaujantis skylėta vertinimo metodika, nusprendžiama, kad automobilis yra atlieka, o jo vieta – sąvartyne, ir visi sumokėti pinigai – kaip į balą.

"Dar nesuvokiu, kad tai yra įmanoma. Išsirinkau automobilį, net pasiskolinau jam įsigyti trūkstamų pinigų, susipirkau visas detales, kad kuo greičiau galėčiau mašiną susitvarkyti. O čia kažkas atėjo ir nusprendė, kad mano turtas yra atlieka", – pyko Eugenijus Ralys.

Šiaulietis pavasario pabaigoje JAV aukcione už 4,2 tūkst. JAV dolerių nusipirko 2015 m. "Dodge Challenger". Automobilis buvo po avarijos – patyręs smūgį į priekinio rato sritį, tačiau E.Ralys jo nepirko aklai – su draugais išanalizavo nuotraukas, žinojo, kad variklį galima įjungti, automobilis JAV pareigūnų nėra nurašytas.

"Nenorėjau vadinamojo lavono. Automobilis didelės avarijos nėra patyręs, rida – 18 tūkst. mylių. Skaičiavau, kad visas remontas man atsieis iki 3,5 tūkst. eurų", – pasakojo nuo liepos nei automobilio, nei pinigų neatgaunantis vyras.

"Corvette" vos praslydo

Naujosios tvarkos absurdiškumą savo kailiu išbandė Lietuvos automobilių klubo, įkurto 1926 m., Senovinių ir klasikinių automobilių padalinio vadovas Šarūnas Žitkevičius, iš JAV parsiplukdęs 1980 m. "Chevrolet Corvette". Išskirtinis automobilis tik per plauką netapo atlieka. Dabar jis su nerimu laukia, kol kitą mėnesį iš JAV bus atgabentas dar senesnis automobilis.

"Vertinti automobilius pagal 75 proc. ribą yra visiška nesąmonė. Dar didesnė nesąmonė kalbant apie senas mašinas. Aš galiu nupirkti išskirtinio automobilio kėbulą ir vieną ratą, kurie atskirai neturi didelės vertės, o vėliau po visą pasaulį ieškoti dalių ir suremontuoti taip, kad automobilis atitiktų visus reikalavimus, – kalbėjo Š.Žitkevičius. – Girdėjau jau ne iš vieno žmogaus, kad jie bijo pirkti automobilius JAV, nes neaišku, koks statusas jiems bus suteiktas Lietuvoje."

Aplinkos ministro įsakyme pažymėta, kad jo griežti reikalavimai netaikomi istorinėms transporto priemonėms. Tokį statusą galintys suteikti istorinių transporto priemonių vertintojai gūžčioja pečiais – pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) įsakymą, vertinimo procedūrą galima atlikti tik tada, kai istoriniu automobiliu ar motociklu pretenduojanti tapti technika yra visiškai sukomplektuota ir paruošta dalyvauti eisme.

Neaišku, ko siekia ministerija. Aplinkos taršai ar eismo saugumui jokios reikšmės neturi, kokia suma investuota į transporto priemonės suremontavimą po eismo įvykio.

Prasilenkia su logika

Ministerija tvirtina, kad nauja tvarka liečia ne tik iš JAV įvežamas transporto priemones, tačiau sumaitoti automobiliai iš kitų šalių į Lietuvą kaip važiavo, taip ir važiuoja. Tai prasilenkia su ministerijos deklaruojamu tikslu šiuo įsakymu kovoti su aplinkos tarša. A.Ūsovas atkreipė dėmesį, kad iš Europos į Lietuvą atkeliauja ne tik senesni naudoti automobiliai. Labai dažnai jie būna su suklastotais odometrų duomenimis. Tokių atvejų su automobiliais iš JAV nepasitaiko, nes ten už tokį sukčiavimą labai skaudžiai baudžiama.

"Ir išeina paradoksas, kad toks ministro įsakymas skatina pirkti seną, aplinkosaugos reikalavimų neatitinkantį dyzelinį automobilį su suklastota rida iš Europos, o ne apynaujį, naujos kartos iš JAV", – stebėjosi A.Ūsovas.

Statistika byloja, kad lietuvių perkamų naudotų automobilių amžiaus vidurkis siekia kone dvylika metų, o iš JAV dažniausiai vežami ketverių penkerių metų amžiaus automobiliai. A.Ūsovas pažymėjo ir tai, kad JAV keliami aplinkosaugos reikalavimai automobiliams yra itin aukšti. Būtent čia prasidėjo vadinamasis dyzelgeito skandalas, atskleidę "Volkswagen" grupės, vėliau ir kai kurių kitų gamintojų sukčiavimą klastojant dyzelinių variklių taršos duomenis.

Ministro įsakymo taikinyje atsidūrė būtent iš JAV vežamos transporto priemonės. Įstatymai leidžia remontuoti ir atgal į gatves grąžinti visas Lietuvoje smarkiai sudaužytas ar čia iš Europos atvežtas transporto priemones, jei po remonto tai leidžia jas įvertinę ekspertai. Net ir iš JAV atvežtą sveiką, bet Lietuvoje sudaužytą į šipulius automobilį įmanoma prikelti antram gyvenimui, tačiau įsivežti tokį iš JAV šiuo įsakymu draudžiama.

Aplaidus skubėjimas?

Paskutinėmis lapkričio dienomis J.Sabatauskas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą ištirti aplinkos ministro įsakymo teisėtumą. Jis suskaičiavo, kad įsakymas prieštarauja mažiausiai šešiems aukštesnės galios teisės aktams: keturiems įstatymas, Civiliniam kodeksui ir pačiai Konstitucijai. "Užtenka paskaityti Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame parašyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams. Ministro įsakymas nėra įstatymas", – akcentavo J.Sabatauskas.

Įsakymo prieštaravimas įstatymams byloja apie labai didelį suinteresuotumą palaužti automobilių vežimo iš JAV verslą arba aplaidų skubėjimą. Pavyzdžiui, įsakymo nuostatas kone mintinai turintis mokėti tuometis ministerijos Atliekų departamento vadovas, dabartinis viceministras Dalius Krinickas, paklaustas, kodėl Lietuvoje smarkiai apgadintas transporto priemones galima vėl suremontuoti ir eksploatuoti, o JAV – ne, atsakė: "Manome, kad tokių ribojimų nėra. Į šį klausimą galėtų pakomentuoti Susisiekimo ministerija."

Praėjusiais metais, svarstant įsakymo projektą, Aplinkos ministerija, kaip ir priklauso, jį derino su įvairiomis institucijomis, kurios įsakyme numatytiems pasiūlymams turėjo įvairių pastabų. Susisiekimo ministerijai pavaldi VKTI konstatavo, kad vienas įsakymo punktų prieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui, o siūlomo įsakymo projekto nuostatos "gali sukelti nepageidaujamų interpretacijų, dviprasmybių ar neapibrėžtų situacijų". Nepaisant to, įsakymą tuometis aplinkos ministras K.Trečiokas pasirašė. Tai jis padarė prieš pat kadencijos pabaigą – lapkričio 25 d. Natūralu, kad tokia įvykių seka paskatino kalbas, jog prie įsakymo kūrimo ranką pridėjo naujų automobilių pirkimą proteguojantys lobistai.

K.Trečiokas dienraščiui teigė, kad įsakymas kurtas siekiant suvaldyti situaciją automobilių laužynuose ir nebuvo nukreiptas prieš konkretų verslą. "Būtų gerai, kad atsiminčiau, kas tiksliai tada buvo kalbama, bet nepamenu. Taip, būdavo diskutuojama, kaip žmones paskatinti pirkti naujus automobilius, tačiau mes nesame tokie ekonomiškai stiprūs, kad ribotume nenaujų automobilių įsigijimą. Šiam įsakymui naujų transporto priemonių pardavėjai tikrai jokios įtakos neturėjo", – tikino buvęs ministras, kurį į šį postą delegavo partija "Tvarka ir teisingumas" (TT).

Įsakymą kūrusioje darbo grupėje dalyvavo ir Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAS) atstovas. Asociaciją iš esmės sudaro naujais automobiliais prekiaujantys nariai. Tuo metu, kai grupė ėmėsi darbo, TT frakcijai Seime dar priklausė buvęs LAS prezidentas Stasys Brundza. Jis teigė kuriant šį įstatymą neprisidėjęs, tačiau labai juo džiaugiasi. "Labai teisingas sprendimas. Kiek galima į Lietuvą vežti laužus, kurie vėliau užmušinėja kitus eismo dalyvius, daro juos invalidais", – kalbėjo S.Brundza.

Panašiai kalba ir dabartinis ministras K.Navickas. Jis į Lietuvą importuojamus automobilius ne kartą yra pavadinęs skenduoliais ir frankenšteinais, kuriais važinėti nesaugu. R.Kivylius pastebi, kad ministras kapstosi ne tame darže ir savo įsakymu peržengia kompetencijos ribas – apie automobilių saugumą turėtų kalbėti Susisiekimo ministerija.

K. Navickas/V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pralaimi Lietuva

Liepą su problemomis susidūrę automobilius iš JAV plukdantys verslininkai iškart persiorientavo – konteinerius su mašinomis nukreipia į kitų šalių uostus, kur nesusiduria su tokiomis problemomis.

"Bet kokiu atveju dažniausiai yra perkamos nuotraukos – gyvai mašinų niekas nemato. Gali nesimatyti kai kurie įlenkimai, apačia, net priekinio stiklo įskilimas. Gali būti, kad to ir tetrūksta, kad pagal naująją tvarką transporto priemonė taptų atlieka. Kai žmonės mato, kad yra tikimybė, jog 75 proc. riba bus neįveikta, automobilių iš konteinerių neiškrauna, o nukreipia juos į kitus uostus, kur ir sumoka visus mokesčius, o vėliau tą patį automobilį gali vežti į bet kurią šalį, taip pat ir į Lietuvą. Tad toks ministro sprendimas nieko nekeičia, tik kenkia Lietuvos biudžeto surinkimui", – aiškino A.Jurčius.

Dažniausiai konteineriai su lietuvių pirktais automobiliais iš JAV keliauja į Latviją, Estiją, Vokietiją. Šiuo metu atkeliauja nemažai konteinerių, kurie iš JAV buvo nukreipti tiesiai į Olandiją.

Žinios apie įsakymo spragas ir žalą jau pasiekė ne vieną Seimo narį. "Tai dar vienas daugiau žalos nei naudos šaliai duodantis įsakymas. Dėl jo sumažėja ne tik mokesčių surinkimas. Automobilių remonto versle dirba tūkstančiai žmonių, kurie jau prarado dalį pajamų", – kalbėjo Seimo narys Kazys Starkevičius.

K. Starkevičius/Vilmanto Raupelio nuotr.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gediminas

Gediminas portretas
Perka aklai, pagal nuotrauką, viską pamato, kai atidaro konteinerį. Kas tai: 1) eismo saugumui pavojinga spekuliacija meatlo laužu su loterijos elementu ar 2) civilizuotas žinių ekonomikos verslas, kuriantis didelę pridėtinę vertę? Nereikia mums tokio verslo LT. Kurį savo švogerį čia gina Sabatauskas su Starkevičiumi?????

Lietuvis

Lietuvis portretas
Vėl latviai rankomis plos visi plukdys per juos kaip anksciau o valstybe praras milionus per tokius kvailus ministru priimtus istatymus kada pas mus bus asmenine valdininku atsakomybe uz ju priimtus istatymus.

CHA-CHA

CHA-CHA portretas
"Šiaulietis pavasario pabaigoje JAV aukcione už 4,2 tūkst. JAV dolerių nusipirko 2015 m. "Dodge Challenger". Automobilis buvo po avarijos – patyręs smūgį į priekinio rato sritį, tačiau E.Ralys jo nepirko aklai – su draugais išanalizavo nuotraukas, žinojo, kad variklį galima įjungti, automobilis JAV pareigūnų nėra nurašytas." , deklarauoja tai tik 1020 USD, tai ir netelpa į rėmus, deklaruok tiek kie sumokėjai ir niekas nesikabinės.
VISI KOMENTARAI 80
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių