- Marius Eidukonis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš trylika metų Lietuvos miestuose greitis buvo sumažintas nuo 60 iki 50 km/val. O dabar Europoje vis labiau girdimas balsas tų, kurie siekia, kad transporto greitis miestuose būtų sumažintas iki 30 km/val. Idėjos šalininkai skaičiuoja, kad prie jų iniciatyvos jau prisijungė apie 170 miestų.
Daugiau saugumo
Europos miestuose pastaruoju metu ėmė daugėti vadinamųjų lėto eismo gatvių. Jose leidžiamas maksimalus greitis siekia vos 30 km/val. Tokių gatvių itin daug Londone, Paryžiuje, Madride, Berlyne, Helsinkyje, Briuselyje ir kituose miestuose. Ypač daug tokių gatvių atsiranda šalia mokyklų ir darželių, miesto centruose, parduotuvių rajonuose ir gatvėse, kuriose gausu dviratininkų ir pėsčiųjų. Kai kurie mažesni Europos miestai pasirenka 30km/val. greičio limitą kaip standartinį greičio limitą mieste. Visuomenės apklausų duomenimis, daugėja ir žmonių, palaikančių 30km/val. greičio limitą miestuose.
Eismo saugumo ekspertai tikina, kad lėto eismo gatvėse susidūrimų padariniai daug švelnesni, ypač tuomet, kai susiduria pėsčiasis ar dviratininkas su motorine transporto priemone.
"Kitaip tariant, kuo didesnis greitis ir transporto priemonės masė, tuo didesnė tikimybė, kad pažeidžiamas eismo dalyvis neišgyvens arba patirs sunkių sužalojimų", – tvirtino Europos Transporto Saugumo Tarybos (ETST) projektų vadovė Dovilė Adminaitė.
Tyrimai rodo, kad pėsčiajam susidūrus su automobiliu, judančiu 50 km/val. greičiu, tikimybė žūti padidėja daugiau kaip penkis kartus, nei susidūrus su automobiliu, judančiu 30 km/val. greičiu. "Lėto eismo gatvės ne tik sušvelnina susidūrimo padarinius, bet ir padeda išvengti eismo įvykių – vairuotojas turi daugiau laiko pamatyti ir reaguoti į susidariusią situaciją, taip pat jis turi daugiau laiko žvilgsniu bendrauti su kitais eismo dalyviais. Beje, lėto eismo gatvės sukuria saugumo jausmą, todėl pradeda daugėti pėsčiųjų ir dviratininkų", – apie gatvių, kuriose maksimalus leistinas greitis neviršytų 30 km/val., pranašumus kalbėjo pašnekovė.
Jos teigimu, sulėtėjęs eismas prisidėtų ir prie kovos su klimato kaita, nes transporto priemonėms judant mažesniu greičiu, į aplinką išsiskiria mažiau išmetamųjų dujų, be to, aplinka tampa draugiškesnė žmogui, nes sumažėja ir automobilių variklių, padangų keliamas triukšmas.
Psichologinė nuostata
Susisiekimo ministerijos (SM) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigė abejojantis, ar greičio sumažinimas miestuose nuo dabar galiojančių 50 km/val. iki 30 km/val. išspręstų avaringumo problemas. "Jeigu šis apribojimas būtų taikomas visoje didmiesčio teritorijoje, neatsižvelgiant į gatvės kategoriją ir paskirtį, pasiektume priešingą efektą – susidarytų spūstys, o vairuotojų nepasitenkinimas tokiu sprendimu labai išaugtų", – tvirtino V.Pumputis.
Iniciatyvos "30km/val. – paverskime gatves saugiomis" generalinė sekretorė Heike Aghte dienraščiui atsiųstame atsakyme teigė, kad pasipriešinimas greičio mažinimui miestuose yra natūralus, tačiau visi miestai, kurie įvedė šį greičio limitą pastebėjo, kad ilgainiui visi tampa patenkinti tokiu sprendimu. "Būtent dėl neigiamo gyventojų požiūrio dauguma miestų 30 km/val. apribojimus pirmiausia įveda pusmečiui ar metams, tačiau vėliau jie ir lieka prie tokio sprendimo", – tvirtino H.Aghte.
Pasak pašnekovės, kol kas 30 km/val. mieste taisyklė yra tik išimtis, o 50 km/val. yra visiems priimtina norma, būtent todėl dauguma vairuotojų nenori sutikti su tokiu greičio sumažinimu. "Tai normali psichologinė priežastis", – trumpai apibendrina H.Aghte.
Greitis jau ribojamas
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras teigė, kad toks maksimalus greitis galimas mažo intensyvumo ar miegamuosiuose rajonuose esančiose gatvėse, tačiau būtų labai sunku įsivaizduoti, kad, esant dideliam transporto srautui, toks greitis būtų numatytas magistralinėse miesto arterijose.
"Pavyzdžiui, Kauno miesto Saugaus eismo komisija jau yra paskelbusi visą Senamiestį gyvenamąja zona. Tai reiškia, kad visose gatvėse, esančiose Senamiestyje, maksimalus leistinas greitis yra net mažesnis ir siekia 20 km/val.", – atkreipė dėmesį pašnekovas. Taip pat jis tvirtino, kad atsižvelgiama į saugaus eismo specialistų reikalavimus ir gatvėse, kur intensyvus pėsčiųjų ar dviratininkų eismas arba jiems nėra tinkamų sąlygų saugiai judėti. Čia greitis pagal rekomendacijas sumažintas iki 30 km/val. Kaip vieną tokių, P.Keras išskyrė A.Smetonos alėją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tokios operacijos Lietuvoje dar niekam nebuvo pavykę atlikti: išgelbėtas mažas šunelis1
Vos pusantro mėnesio šuniuko gyvybę išgelbėjo unikali smegenų vandenės operacija. Tokios Lietuvoje dar niekam nebuvo pavykę atlikti. Šuniuką Šiauliuose operavo net penki veterinarai, prieš tai pasikonsultavę su žmone...
-
Idėją vadina utopine: iš ko jie prikels tas Medines Šnipiškes?1
Vilniaus savivaldybė siekia išsaugoti paveldu laikomą Šnipiškių medinę architektūrą. Ateityje čia, esą, turėtų kurtis verslai, kavinės, toliau kilti mediniai pastatai. Tačiau plėtotojai tokią miesto valdžios viziją peikia. ...
-
Už 15 mln. eurų ketinama atnaujinti stebėjimo sistemas keturiose pasienio užkardose1
Už Europos Komisijos (EK) skirtus 15 mln. eurų Lietuva ketina atnaujinti elektronines sienos stebėjimo sistemas keturiose pasienio su Rusija užkardose. ...
-
Nuo kitų metų – svarbūs pokyčiai centrinėse Panevėžio gatvėse
Nuo kitų metų keliose centrinėse Panevėžio miesto gatvių atkarpose siūloma įvesti mažos taršos zoną. ...
-
Prieššventinių dienų košmaras: pareigūnai įspėja – net nebandykite to daryti6
Paskutinių prieššventinių dienų chaosas. Sausakimšos parduotuvės. Įstaigose skubama greičiau sutvarkyti metinius popierius ir kuo anksčiau sprukti. Gatvėse – spūstys ir policijos reidai. Policija jau dabar dirba sustiprinę ...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Kova su klimato kaita: nuo liepos įsigalios svarbus parlamento sprendimas3
Nuo 2025 m. liepos nebebus taikomas akcizo tarifas biodujoms, šią savaitę nusprendė Seimas. Anot projekto iniciatorių, tokia priemone siekiama prisidėti prie kovos su klimato kaita. ...
-
Naujausia apklausa atskleidė: gyventojai labiausiai skundžiasi dėl vieno dalyko
Baigiantis 2024 metams, apie 10 proc. Lietuvos gyventojų sako, kad pastaruoju metu jų šeimos finansinę padėtis pagerėjo, o 51 proc. nemato pokyčių. Savo ruožtu 36 proc. gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis blogėja. ...
-
Mokytojams – svarbi informacija dėl atlyginimų
Šią savaitę Seimas priėmimo stadijoje pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis bus didinami mokytojų pareiginės algos koeficientai bei mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. ...
-
Lietuvių skolos skaičiuojamos milijardais: gyvena iš „juodų“ pinigų?4
Lietuvoje skolų turi apie 8 proc. gyventojų, o iš antstolių išieškoma skolų suma siekia 2 mlrd. eurų, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...