Miestai tampa lėto eismo zonomis Pereiti į pagrindinį turinį

Miestai tampa lėto eismo zonomis

2016-07-24 02:00

Prieš trylika metų Lietuvos miestuose greitis buvo sumažintas nuo 60 iki 50 km/val. O dabar Europoje vis labiau girdimas balsas tų, kurie siekia, kad transporto greitis miestuose būtų sumažintas iki 30 km/val. Idėjos šalininkai skaičiuoja, kad prie jų iniciatyvos jau prisijungė apie 170 miestų.

Miestai tampa lėto eismo zonomis
Miestai tampa lėto eismo zonomis / Tomo Raginos nuotr.

Daugiau saugumo

Europos miestuose pastaruoju metu ėmė daugėti vadinamųjų lėto eismo gatvių. Jose leidžiamas maksimalus greitis siekia vos 30 km/val. Tokių gatvių itin daug Londone, Paryžiuje, Madride, Berlyne, Helsinkyje, Briuselyje ir kituose miestuose. Ypač daug tokių gatvių atsiranda šalia mokyklų ir darželių, miesto centruose, parduotuvių rajonuose ir gatvėse, kuriose gausu dviratininkų ir pėsčiųjų. Kai kurie mažesni Europos miestai pasirenka 30km/val. greičio limitą kaip standartinį greičio limitą mieste. Visuomenės apklausų duomenimis, daugėja ir žmonių, palaikančių 30km/val. greičio limitą miestuose.

Eismo saugumo ekspertai tikina, kad lėto eismo gatvėse susidūrimų padariniai daug švelnesni, ypač tuomet, kai susiduria pėsčiasis ar dviratininkas su motorine transporto priemone.

"Kitaip tariant, kuo didesnis greitis ir transporto priemonės masė, tuo didesnė tikimybė, kad pažeidžiamas eismo dalyvis neišgyvens arba patirs sunkių sužalojimų", – tvirtino Europos Transporto Saugumo Tarybos (ETST) projektų vadovė Dovilė Adminaitė.

Tyrimai rodo, kad pėsčiajam susidūrus su automobiliu, judančiu 50 km/val. greičiu, tikimybė žūti padidėja daugiau kaip penkis kartus, nei susidūrus su automobiliu, judančiu 30 km/val. greičiu. "Lėto eismo gatvės ne tik sušvelnina susidūrimo padarinius, bet  ir padeda išvengti eismo įvykių – vairuotojas turi daugiau laiko pamatyti ir reaguoti į susidariusią situaciją, taip pat jis turi daugiau laiko žvilgsniu bendrauti su kitais eismo dalyviais. Beje, lėto eismo gatvės sukuria saugumo jausmą, todėl pradeda daugėti pėsčiųjų ir dviratininkų", – apie gatvių, kuriose maksimalus leistinas greitis neviršytų 30 km/val., pranašumus kalbėjo pašnekovė.

Jos teigimu, sulėtėjęs eismas prisidėtų ir prie kovos su klimato kaita, nes transporto priemonėms judant mažesniu greičiu, į aplinką išsiskiria mažiau išmetamųjų dujų, be to, aplinka tampa draugiškesnė žmogui, nes sumažėja ir automobilių variklių, padangų keliamas triukšmas.

Psichologinė nuostata

Susisiekimo ministerijos (SM) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigė abejojantis, ar greičio sumažinimas miestuose nuo dabar galiojančių 50 km/val. iki 30 km/val. išspręstų avaringumo problemas. "Jeigu šis apribojimas būtų taikomas visoje didmiesčio teritorijoje, neatsižvelgiant į gatvės kategoriją ir paskirtį, pasiektume priešingą efektą – susidarytų spūstys, o vairuotojų nepasitenkinimas tokiu sprendimu labai išaugtų", – tvirtino V.Pumputis.

Iniciatyvos "30km/val. – paverskime gatves saugiomis" generalinė sekretorė Heike Aghte dienraščiui atsiųstame atsakyme teigė, kad pasipriešinimas greičio mažinimui miestuose yra natūralus, tačiau visi miestai, kurie įvedė šį greičio limitą pastebėjo, kad ilgainiui visi tampa patenkinti tokiu sprendimu. "Būtent dėl neigiamo gyventojų požiūrio dauguma miestų 30 km/val. apribojimus pirmiausia įveda pusmečiui ar metams, tačiau vėliau jie ir lieka prie tokio sprendimo", – tvirtino H.Aghte.

Pasak pašnekovės, kol kas 30 km/val. mieste taisyklė yra tik išimtis, o 50 km/val. yra visiems priimtina norma, būtent todėl dauguma vairuotojų nenori sutikti su tokiu greičio sumažinimu. "Tai normali psichologinė priežastis", – trumpai apibendrina H.Aghte.

Greitis jau ribojamas

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras teigė, kad toks maksimalus greitis galimas mažo intensyvumo ar miegamuosiuose rajonuose esančiose gatvėse, tačiau būtų labai sunku įsivaizduoti, kad, esant dideliam transporto srautui, toks greitis būtų numatytas magistralinėse miesto arterijose.

"Pavyzdžiui, Kauno miesto Saugaus eismo komisija jau yra paskelbusi visą Senamiestį gyvenamąja zona. Tai reiškia, kad visose gatvėse, esančiose Senamiestyje, maksimalus leistinas greitis yra net mažesnis ir siekia 20 km/val.", – atkreipė dėmesį pašnekovas. Taip pat jis tvirtino, kad atsižvelgiama į saugaus eismo specialistų reikalavimus ir gatvėse, kur intensyvus pėsčiųjų ar dviratininkų eismas arba jiems nėra tinkamų sąlygų saugiai judėti. Čia greitis pagal rekomendacijas sumažintas iki 30 km/val. Kaip vieną tokių, P.Keras išskyrė A.Smetonos alėją.

P.Kerui antrino ir V.Pumputis. Jo teigimu, miestuose yra nemažai zonų, kuriose būtina greitį mažinti iki 30 km/val. "Prie tokių vietų priskirčiau teritorijas, esančias prie vaikų darželių, mokyklų, miegamųjų rajonų zonas, kuriose yra vaikų žaidimo aikštelės, arba gatves, kuriose yra mišrus dviratininkų ir automobilių eismas", – mintis dėstė SM specialistas.

Didesnės spūstys – mitas

P.Keras teigė, kad greičio sumažinimas nuo 50 km/val., leistino dabar, iki 30 km/val., kaip skelbia iniciatyva, turėtų būti labai gerai apgalvotas sprendimas. "Greitį sumažinus, tarša sumažėtų, tačiau visuomet reikia įvertinti, ar nepradės formuotis spūstys, kurios sukeltų priešingą efektą – didesnį išmetamųjų dujų kiekį ore", – svarstė specialistas.

D.Adminaitė teigia, kad tai dar vienas mitas, kurio laikosi tokių iniciatyvų kritikai. "Lėtas vidutinis greitis miestuose yra spūsčių rezultatas, o ne maksimalios leistinos greičio ribos sumažinimas, – tvirtina ETST projektų vadovė, – keliaujant mažesniu greičiu atstumai tarp automobilių sumažėja, o automobilių srautas nuolat juda. Taip išvengiama staigių įsibėgėjimų ir sustojimų, motorinėms transporto priemonėms atsiranda tinkamesnės sąlygos išsukti iš šalutinių gatvių į pagrindines. Kitaip tariant, mažesnė maksimalaus greičio riba sumažina kelionės trukmę", – tvirtino pašnekovė.

H.Aghte teigė, kad miestų saugaus eismo komisijos turėtų rimtai apsvarstyti tokius greičio mažinimo siūlymus. Pasak jos, besirūpinant eismo saugumu galėtų atsirasti net gatvių atkarpos, kuriose greitis būtų sumažintas iki 20 ar net 10 km/val. "Žinoma, kalbama apie tas gatves, kurios yra gyvenamosiose zonose. Visuomet turi likti ir pagrindinės miesto arterijos, kuriose maksimalus leistinas greitis būtų daug didesnis", – sakė H.Aghte.

D.Adminaitė atkreipė dėmesį į tai, kad vien tik kelio ženklais sumažinti maksimalų leistiną greitį iki 30 km/val nepakanka, reikia, kad šio greičio limito būtų laikomasi, o vairuotojai aiškiai suprastų, kad įvažiavo į tokio greičio zoną. "Vairuotojui įvažiavus į lėto eismo gatvę ne tik greičio ribojimo ženklas, bet ir kelio infrastruktūra turi aiškiai rodyti, kad tai ne 50 km/val., bet 30 km/val. greičio zona. Infrastruktūros dizaino elementai – kalneliai, kelio susiaurėjimai, S formos posūkiai, žiedai ir t.t. – tai priemonės, kurios padeda vairuotojams laikytis 30km/val. greičio limito", – teigė ETST projektų vadovė.

Mato tik pranašumus

H.Aghte geriausiu 30 km/val. greičio ribos miesto pavyzdžiu laiko Londoną. Net 25 proc. šios sostinės gatvių maksimalus leistinas greitis yra 30 km/val. Tikimasi, kad iki 2020 m. visose Londone gatvėse toks greitis bus maksimalus, o greičiau bus leidžiama važiuoti tik tranzitiniuose miesto keliuose. Greitį miesto gatvėse mažina ir Prancūzijos sostinės saugaus eismo specialistai. Iki 2016 m. pabaigos net pusėje visų Paryžiaus gatvių didžiausias leistinas greitis bus 30 km/val.

Londone buvo atlikta 20 mylių per valandą zonų (30km/val.) vertinimo studija. Ji atskleidė, kad per 20 metų Londone žuvusiųjų eismo dalyvių skaičius sumažėjo 29 proc., o lėto eismo gatvėse – 42 proc. Vaikų žūčių skaičius lėto eismo gatvėse sumažėjo net 50 proc. Olandijos kelių eismo saugos instituto (SWOV) studija atskleidė, kad Olandijoje gatves, kuriose buvo leidžiamas 50km/val. greitis, pavertus 30km/val. zonomis, pėsčiųjų ir dviratininkų žūčių skaičius sumažėjo maždaug 70 proc.

"30km/val. – paverskime gatves saugiomis" iniciatyvos generalinė sekretorė H.Aghte teigia matanti tik teigiamus maksimalaus greičio mažinimo miestuose aspektus. "Pirmiausia – sumažėja skaudžių eismo nelaimių skaičius, taigi kiekvienas gatvėje jaučiasi saugiau. Dėl mažesnės tikimybės patekti į eismo įvykį, sumažėja transporto priemonių draudimo kainos. Beje, visi automobilių vairuotojai taip pat yra ir pėstieji, o būtent ši, gausiausia eismo dalyvių grupė, sumažinus maksimalų leistiną greitį, daugiausia ir laimi", – tvirtino H.Aghte.

Ji patarė visiems skaitytojams, tiek pritariantiems tokiai idėjai, tiek jai prieštaraujantiems atsakyti į vieną paprastą klausimą – kiek skiriasi automobilio stabdymo kelias iki visiško sustojimo, jei važiuojama 30 km/val. ir 50 km/val. greičiu. Automobilis, važiuojantis 30 km/val. greičiu visiškai sustoja per 13 m atstumą, jeigu jo greitis 50 km/val., jis visiškai sustoja tik nuvažiavęs 28 m.


Didieji lėto eismo gatvių miestai

Antverpenas – greitis iki 30 km/val. ribojamas 95 proc. gatvių,

Barselona – 300 km gatvių,

Berlynas – greitis ribojamas naktį daugelyje gatvių,

Bernas – visuose gyvenamuose rajonuose,

Dresdenas – visuose gyvenamuose rajonuose,

Hamburgas – 500 miesto zonų,

Helsinkis – du trečdaliai visų gatvių,

Kelnas – 50 proc. visų gatvių,

Lionas – visame mieste,

Milanas – miesto centre,

Stokholmas – gyvenamuosiuose rajonuose,

Viena – 75 proc. visų gatvių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų