Lietuva pagal savižudybių skaičių – pirmajame penketuke pasaulyje

„Lietuva savižudybių skaičiumi pirmauja Europoje ir visuomet patenka į bent jau „top dešimtuką“ pasaulyje, šiuo metu yra pirmajame penketuke, tai yra labai nepalankus visuomenės sveikatos rodiklis“, – trečiadienį situaciją Seimo Savižudybių prevencijos komisijos posėdyje pristatė M.Strička.

Pernai Lietuvoje nusižudė 896 asmenys, t.y. 100 tūkst. gyventojų tenka 30,8 savižudybių, ir šis rodiklis yra tris kartus didesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse.

„Lietuvos sveikatos strategijoje 2014–2025 metams turime išsikėlę labai ambicingą tikslą sumažinti savižudybių skaičių 2025 metais iki ES vidurkio, tai leistų kasmet išsaugoti apie 550 gyvybių, bet ką pastaruosius dvejus stebime, tų ambicingų tikslų tikriausiai mes nepasieksime“, – pabrėžė Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovas.

Lietuva savižudybių skaičiumi pirmauja Europoje ir visuomet patenka į bent jau „top dešimtuką“ pasaulyje, šiuo metu yra pirmajame penketuke, tai yra labai nepalankus visuomenės sveikatos rodiklis.

Jis pažymėjo, kad savižudybių skaičius skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi net penkis kartus ir dažniau žudosi kaimiškųjų vietovių gyventojai, kai Vilniaus, Kauno miestų rodikliai – kur kas geresni, tuo tarpu visa apimančios savižudybių prevencijos priemonės vykdomos tik dviejose savivaldybėse, Vilniuje ir Kupiškio rajone.

Pasak specialisto, siekiant mažinti savižudybių skaičių, visų pirma reikia rengti mokymus vadinamiesiems „vartininkams“ – tarnybų ir institucijų darbuotojams, kurie pirmieji gali pastebėti problemą, t.y. policininkams, sveikatos priežiūros specialistams, socialiniams darbuotojams, o kartu užtikrinti, kad po mėginimo nusižudyti žmogui būtų teikiama psichiatrinė-psichologinė pagalba.

„Galime paruošti kiek norime „vartininkų“, bet jei sistema negebės perimti emocinę krizę patiriančio asmens, jokių gerų rezultatų nepasieksime, todėl reikia užsitikrinti, kad ir toliau veiktų emocinės pagalbos linijos, turi būti užtikrinama skubi psichiatrinė-psichologinė pagalba psichikos sveikatos centruose, ir jei Vilniaus mieste tai pavyko gana nesunkiai pasiekti nedidelėmis sąnaudomis, rajonuose tai gana opi problema“, – kalbėjo M.Strička.

Kaip problemas jis įvardijo tai, kad nėra nuoseklios šalies mastu įgyvendinamos savižudybių prevencijos programos, neužtikrintas psichologinių paslaugų prieinamumas, paslaugos, kurios teikiamos savižudybės rizika pasižyminties asmenims ar bandžiusiems nusižudyti asmenims nėra sujungtos į vieningą sistemą.