L. Kasčiūnui tikintis lūžio, dronų gamintojai abejoja galimybe atsisakyti kiniškų detalių

Dronų gamintojos „Dangolakis“ pardavimų vadovas Martynas Andriejavas BNS teigė, jog Kinija yra monopolizavusi tam tikrų dronų detalių rinką, o ginkluotės gamintojos „Aam defence“ vadovas Giedrius Malakauskas pabrėžė, kad perkant detales iš Europos ar kitų draugiškų šalių, produkcija tampa net kelis kartus brangesnė ir viešuosiuose pirkimuose pralaimima konkurentams.

Tuo metu dronų stoteles gaminančios bendrovės „IT logika“ atstovas Lukas Ališauskas teigė, jog įkūrus daugiau įmonių, komponentus konkurencinga kaina bus galima gaminti ir Lietuvoje.

„Jeigu kartais kainos skiriasi, tai...“

Šių ir keliasdešimt kitų sektoriaus įmonių atstovai penktadienį dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Gynybos resursų agentūros Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, surengtoje Dronų dienoje. Jos tikslas – stiprinti Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojų ir jų naudotojų ekosistemą.

„Mes irgi kaip gamintojas dronų, kaip sistemos gamintojas, visos antžeminės stoties, ryšio irgi norėtume rinktis lietuviškus komponentus arba iš draugiškų šalių, deja, tam tikrų komponentų beveik neįmanoma gauti, kurie nebūtų pagaminti Kinijoje“, – penktadienį sakė M. Andriejavas.

Pasak „Aam defence“ vadovo, komponentų kaina – svarbus veiksnys, renkantis detales.

„Jeigu lietuviai pagamintų už tą pačią kainą arba truputį pigiau, tai aišku, kad įmonės rinksis nors kiek brangesnę, bet lietuvišką, europietišką arba NATO standartus atitinkančią prekę, bet jeigu kartais kainos skiriasi, tai...“, – pridūrė G. Malakauskas.

Renginio „Dronų diena 2024“ BNS kalbinti gamintojai teigė, jog šiuo metu gaminant dronus be kiniškų komponentų juos parduoti būtų itin sudėtinga.

„Pavyzdžiui, tas pats variklis yra beveik monopolizuota Kinijos, Kinija yra supirkusi gamyklas, iškasenų gamyklas ir tie metalai yra Kinijos rankose. Įmanoma jų rasti Europos gamintojų, bet kainos yra visai kitos. Susiduriam tada su Viešųjų pirkimų sistema, laimi dažniausiai pigiausia produkcija“, – aiškino M. Andriejavas.

Reikalingas ne tik finansavimas

Įmonių atstovai sutiko, jog didesnis finansavimas padėtų paskatinti Lietuvos gamintojus rinktis ne kiniškas prekes, tačiau pabrėžė, kad yra ir kitų trikdžių.

„Finansinis paskatinimas būtų tikrai gerai, taip pat ir kažkokių įstatymų atlaisvinimas ar pakonkretinimas, ką būtų galima daryti, nes, mano manymu, yra toks kaip ir pasimetimas kai kurių gamintojų, kad ar mes galime tai daryti, ar negalime. Kaip ir komponentus, mes paimam komponentus kiniškus, bet projektuoja lietuviai, pagamina plokštę irgi lietuviai ir tada jau tas produktas skaitosi kiniškas, ar lietuviškas“, – sakė L. Ališauskas.

Idėjos yra geros, bet mes dar tų pokyčių nematome.

G. Malakauskas taip pat pabrėžė, kad nesant aiškioms taisyklėms, bankai labiau rezervuotai žiūri į paskolų suteikimą, bando apsisaugoti.

„Kai kurias įmones stabdo nuo tokio dokumentų tvarkymo, nėra turbūt dar aiškaus priskyrimo gaminių, kurie yra dvigubos paskirties gynybos sektoriaus ir šičia kartais stabdo tą finansų judėjimą, (...) bankai nenori prasidėti su įmonėmis, kurios nėra aiškiai apibrėžtos, ką jos veikia, ką gamina ir kokios jų licencijavimo taisyklės ir visa kita“, – sakė „Aam defence“ vadovas.

Visi BNS kalbintų verslų atstovai sutiko – Lietuva juda tinkama linkme, o paspartinus procesus, galbūt greičiau matytųsi ir rezultatas.

„Teigiama linkme juda, bet ar pakankamu greičiu, tai nepasakyčiau. Reikėtų didesnės komunikacijos tarp valstybės institucijų, turime vienus sprendimus, kurie priimami įstatymo lygmenyje, o turime kitus, kurie priimami institucijų, vykdomojoje valdžioje, čia truputį turime disonansą šituose dalykuose, bet, kad viskas vyksta teigiama linkme, tai taip“, – sakė G. Malakauskas.

„Idėjos yra geros, bet mes dar tų pokyčių nematome“, – pabrėžė M. Andriejavas.

„Vyksta lūžis“

Renginyje dalyvavęs gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas vylėsi, kad Lietuvos gamintojai per vasarą atsisakys Kinijoje pagamintų detalių.

„Kada (Lietuvos – BNS) gamintojų dronai labiau integruosis į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas? Yra viena momentas, kurį mes jau sprendžiame, bet dar šiek tiek reikia laiko, girdėjome, kad vyksta lūžis – šiokia tokia priklausomybė nuo kiniškų detalių“, – sakė ministras.

Įstatymai Lietuvos kariuomenei savo naudojamoje ginkluotėje neleidžia naudoti Kinijoje pagamintų detalių.

Vienerių metų išimtis padaryta tik tai įrangai, kuri yra teikiama kaip parama Ukrainai, testavimo ir mokslinių tyrimų tikslams.

Vystydama dronų pajėgumą, KAM Lietuvos bepiločių orlaivių gamintojams ketina skirti 10 mln. eurų vystyti kovinius FPV, žvalgybinius ir kitų rūšių dronus.

Iš jų 3 mln. eurų bus skirta paramai Ukrainai koviniais FPV dronais. Dar 7 mln. eurų bus skirta įvairių rūšių dronų gamybai ir vystymui.

Šią savaitę KAM pristatytame Lietuvos bepiločių orlaivių ekosistemos plėtojimo plane numatytos keturios priemonės: įsteigti dronų kompetencijų centrą prie Lietuvos karo akademijos, skatinti bepiločių orlaivių pramonę Lietuvoje, dronus vystyti Lietuvos šaulių sąjungoje, bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Valstybės gynimo taryba kovo pabaigoje nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.