Krašto gynybai – dar 150 mln. eurų

R.Šadžius teigia, kad tiksli suma paaiškės, tvirtinant 2017-ųjų metų biudžetą.

„Krašto apsaugai, šalies gynybiniam pajėgumui stiprinti kitais metais mes skirsime nemažas papildomas lėšas, kurios paaiškės teikiant biudžetą po derybų Seimui, bet tą mes darysime taip, kad atitiktume fiskalinės drausmės reikalavimus“, - po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė R.Šadžius.

Pasak jo, papildomų lėšų gynybai būtų galima rasti, sumažinus valstybės valdymo išlaidas.

„Be abejo, yra išlaidų, kurios turėtų būti mažinamos, tai pirmiausiai valdymo išlaidos. Tą daro visos įmonės, tą turėtų daryti ir Lietuvos valstybė. Dėl to priimtas sprendimas 5 proc. valstybės valdymo išlaidas pas asignavimų valdytojus sumažinti ir atsilaisvinusias lėšas paskirti valstybės strateginių tikslų siekimui“, - tikino finansų ministras.

Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, planuojamos gynybai skirti papildomos lėšos toliau bus naudojamos karių išlaikymui, kariuomenės modernizavimui, pėstininkų kovos mašinų, priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės įsigijimams.

Ministro teigimu, taip pat planuojama toliau gerinti kariuomenės infrastruktūrą, plėsti ir modernizuoti pratyboms skirtus poligonus.

„Ir tai dar nelabai užteks tų pinigų, norint įgyvendinti tuos tikslus“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė J.Olekas.

Krašto apsaugai skirti papildomai 150 mln. eurų numatyta Finansų ministerijos parengtame 2017-2019 metų valstybės biudžetų išlaidų projekte. Šių metų biudžete gynybai skirta 575 mln. eurų, tai sudaro 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pasak J.Oleko, Vyriausybė numato, kad gynybos biudžetas NATO numatytą ribą - 2 proc. BVP - pasiektų 2018 metais.

Klausiamas, ar Lietuva ketina apsiriboti 2 proc. BVP skyrimu krašto apsaugai, ministras teigė, kad tai lems Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų karių poreikių užtikrinimas, geopolitinė situacija.

„Bet pirmiausiai pabandykime bendromis pastangomis pasiekti tą minimumą, kuris nėra labai lengvai pasiekiamas“, - sakė J.Olekas.

Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.