Kas nusitaikė į Lietuvos miškus?

Aplinkos ministerijos, Vyriausybės ir Seimo daugumos buldozeriu stumiama valstybinių miškų pertvarka turi daugiau galimos korupcijos elementų, o ne noro racionaliau tvarkyti valstybės turtą.

Verkšlena pusbrolis

Ar aplinkos ministras Kęstutis Navickas, stumdamas idėją naikinti miškų urėdijas ir steigti juridinį statusą turinčią vieną įmonę, gali būti mažų mažiausiai objektyvus, o gal net tuo suinteresuotas žinant, kad jo pusbrolis Mindaugas Kasmauskis vadovauja Latvijos kapitalo įmonei Ukmergėje "Likmerė", gaminančiai fanerą?

Į viešumą iškilus tokiam faktui, ministras puolė taisyti privačių interesų deklaraciją, joje įrašęs pusbrolio pavardę. Tačiau netrukus ji dingo – neva buvo išaiškinta, kad pusbrolis nėra artimas giminaitis, tad deklaruojant galimus interesų konfliktus įstatymas jo minėti nereikalauja. Gryna tiesa – Civiliniame kodekse pusbroliai ar pusseserės neįvardijami artimais giminaičiais. Tačiau ar tai galėtų reikšti, kad už K.Navicko nekyšo pusbrolio ausys?

Šių metų sausio pabaigoje ministro pusbrolis M.Kasmauskis atviravo: "Lietuvos medienos pramonė nėra užtikrinta, kad galės apsirūpinti žaliava. O kol tokių garantijų neturėsime, investuojama nebus. Viskas priklauso nuo politikų, lauksime, kol bus patobulintos apvaliosios medienos įsigijimo iš valstybinių miškų taisyklės, kada bus galima skaidriai įsigyti medieną iš miškų."

Apie skaidrumą medienos prekyboje yra prasitaręs ir ministras, na, o jo pusbrolis paaiškina, kaip šią sąvoką supranta: girdi, didžiąją dalį medienos įsigyja tarpininkai ir ją eksportuoja į užsienį. Beržo mediena keliauja į Lenkiją, spygliuočių mediena – į Latviją. "Likmerės" vadovo teigimu, Latvijoje ir Estijoje mediena pirmiausia aprūpinamas savas verslas.

M.Kasmauskis kažkodėl nutyli pagrindinę aplinkybę: kiekviena juridinį statusą turinti urėdija rengia medienos aukcionus, kuriuose medienos įsigyja tas, kuris pasiūlo didesnę kainą. Kodėl "Likmerė" nesutinka mokėti daugiau, ministro pusbrolis kažkodėl nepasakė.

Nori mokėti mažiau?

Priežastis gali būti tokia, kad Latvijoje, kurios verslui M.Kasmauskis ir atstovauja, beržo rąstai būna 1–3 eurais pigesni. O sukūrus aplinkos ministro proteguojamą vieną valstybinę miškų įmonę, bus ne 42 aukcionai – tiek šiandien yra urėdijų, o vienas. Tokiu atveju medienos perdirbimo pramonės rykliai galės dempinguoti kainą – jiems pelnas, valstybei nuostolis.

"Kai vyksta pirkimas, jeigu valdytojas yra vienas, tie kiekiai išlieka, principas tas pats, tik ar administruos 42, ar vienas dalyvis. Kad bus monopolizuota prekyba, yra iš piršto laužta, nes prekybos taisyklės nekinta", – interviu Žinių radijui bandė aiškinti K.Navickas.

Jis stebėjosi teiginiais, kad su vienos įmonės vadovu dėl medienos kainos bus lengviau susitarti nei su 42 urėdijų vadovais.

Medienos perdirbimo pramonės rykliai galės dempinguoti kainą – jiems pelnas, valstybei nuostolis.

M.Kasmauskis taip pat yra pripažinęs, kad neva dėl žaliavos trūkumo latviai atsisakė į "Likmerę" investuoti 60 mln. eurų, investicija galėjo sukurti papildomai 150 darbo vietų. Tačiau ir vėl pamiršo ne tik plačiau paaiškinti tokio sprendimo motyvus, bet greičiausiai bus pamiršęs ir tai, ką viešai teigė 2010 m. Tada jis skaičiavo, kad Lietuvos rinkoje metiniai beržo medienos ištekliai siekia 400 tūkst. kub. m, o "Likmerės" "apimtis ketinama padidinti iki 180 tūkst. kub. m". M.Kasmauskis prisipažino, kad artimiausi konkurentai nuo "Likmerės" atsilieka mažiausiai perpus. Taigi ši statistika įrodo, kad latvių planai Ukmergėje plėsti gamybinius pajėgumus buvo ekonomiškai nepagrįsti – nėra Lietuvos valstybiniuose miškuose tiek medienos, kiek pageidautų verslininkai.

M.Kasmauskis nutyli ir dar vieną faktą: prieš paskiriant jį "Likmerės" direktoriumi, jis pats iš urėdijų supirkdavo beržo rąstus – per metus net iki 70 tūkst. kub. m ir veždavo į Latviją. Dabar jis piktinasi, kad ir šiandien praktika panaši.

Medžiotojų klubas

Greičiausiai norėdamas nukreipti ugnį nuo savęs, aplinkos ministras vasario 2 d. pasirašo įsakymą, kuriuo pakeičiamas jo ankstesnis įsakymas "Dėl darbo grupės sudarymo sprendžiant valstybės įmonių miškų urėdijų konsolidavimo į vieną valstybinių miškų valdymo įmonę klausimus". Naujo įsakymo esmė – ne tik likviduoti miškų urėdijas, bet ir Miškotvarkos institutą, šiuos juridinius asmenis sujungiant į vieną, o Generalinę miškų urėdiją  išvis likviduoti.

Įdomiausia, kad šių įstatymų nėra viešai skelbiamame teisės aktų registre. Gal todėl, kad įsakyme išvardyti darbo grupės dalyviai, kuriems pavesta identifikuoti su planuojamomis permainomis susijusias problemas ir teikti siūlymus ministrui. Mat darbo grupės vadovu paskirtas Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas, jo pavaduotoju – tik nuo praėjusiųjų metų pabaigos ministerijoje Gamtos apsaugos ir miškų departamentui vadovaujantis Donatas Dudutis, prieš tai dirbęs privačiame versle. Abu jie – medžiotojai, priklausantys tam pačiam medžiotojų klubui "Girios".

"Dalyvaudamas konkurse eiti departamento vadovo pareigas D.Dudutis atnešė dokumentus, kad iš klubo išstojo", – dienraščiui sakė R.Klovas, kuris buvo ir konkurso komisijos pirmininkas. Girdi, tada situacija buvo galima interesų konfliktui kilti, todėl pretendentas ir atsisakė narystės medžiotojų klube. Pašnekovo teigimu, jis gal jau ketveri metai nemedžioja.

Dienraščio kalbintas D.Dudutis antrino nesąs medžioklės klubo "Girios" narys. Paklaustas, kaip vertinti jo privačių interesų deklaraciją, kurioje prisipažįsta esąs "Girių" medžiotojų klubo narys, randa pasiteisinimą: "Na, gal suklydau, reikėjo rašyti "buvęs".

Tačiau redakcija turi šių metų kovo pradžioje rašytą elektroninį laišką, kuriame išvardijami visi "Girių" nariai. Klube – ne vien R.Klovas ir D.Dudutis, bet ir dar vienas komisijos narys, Miškotvarkos instituto direktorius Alfredas Galaunė.

Kas galėtų paneigti, kad "Girių" medžiotojų draugija pirminius sprendimus priims ne posėdžiaudama ministerijoje, o gamtoje? Klausimas aktualus žinant, kad būreliui priklauso ir Valstybinės miškų tarnybos, kurios vadovai yra komisijos nariai, skyriaus vedėjas Artūras Balčius, jo pavaduotojas Marius Ivanauskas, D.Dudučio pavaldinys, Miškotvarkos ir miško išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Martuzevičius.

(Nuotraukoje - Kęstutis Navickas. V. Skaraičio / BFL nuotr.)

Uodega – ir Latvijoje

Privačių interesų deklaracijoje D.Dudutis teigia esantis dviejų Latvijoje registruotų bendrovių – "Eco Burner" ir BPS – kolegialaus valdymo organo narys. Viena iš bendrovės BPS verslo krypčių – ir miškininkystė. "Aš tos bendrovės akcijų neturiu", – gynėsi D.Dudutis ir teigė, kad bendrovė užsiima tik vištininkyste. Paklausus, ar medienos importas ir jos perdirbimas nėra medienos verslas, vėl rado alibi: "Aš jau gal dveji metai neturiu jokio ryšio su šia bendrove."

Latviją kaip pavyzdį yra minėjęs ir aplinkos ministras – būtent čia veikia viena valstybinė miškų įmonė. Ją sukūrus, dabar ne tik intensyviai kertami miškai, bet mediena aprūpinamos tik maždaug dešimt medienos perdirbimo įmonių – smulkusis verslas buvo priverstas bankrutuoti. Prieš septynerius metus Latvijai buvo sustabdytas tarptautinis FSC sertifikatas. Viena iš priežasčių – norint padidinti medienos kiekį, buvo kertami sausuoliai (jie vėliau parduoti kaip gera mediena), be to, nepagrįstai padidinta metinė kirtimo biržė.

Tarptautinė komisija rado ir daugiau įvairių pažeidimų. Žinoma, iš nesertifikuotos medienos pagaminti gaminiai mažiau konkurencingi tarptautinėje rinkoje, o nemaža dalis užsienio firmų, gaminančių prekes tik iš sertifikuotos medienos, buvo priverstos atsisakyti latviškos žaliavos.

K.Navickas guodžia, kad, įvykdžius valstybinių miškų reformą, bus atleista tik dalis miškų urėdijose dirbančiųjų. Tačiau Latvijos pavyzdys rodo, kad pas kaimynus neliko nei eigulių, nei girininkų – medžius kerta, mišką atsodina ir prižiūri privačios bendrovės.

Registrų centro duomenimis, D.Dudutis yra ir Lietuvoje registruotos bendrovės "BMTL Europe", užsiimančios verslo konsultavimu, vadovas. Tiesa, akcijas jis neseniai pardavė Justinui Dudučiui. "Tai mano sūnėnas. Na, paprasčiausiai nesutvarkė registracijos dokumentų", – dienraščiui kalbėjo D.Dudutis, paklaustas, kodėl Registrų centre jis įvardijamas kaip šios bendrovės vadovas.

Paklaustas, kodėl, jau būdamas valstybės tarnautoju, jis deklaravo dirbantis ir šioje bendrovėje, pašnekovas teigė privačių interesų deklaracijoje įvėlęs klaidą. Tačiau "Sodros" duomenys leidžia įtarti, kad gruodžio mėnesį D.Dudutis šioje bendrovėje dar galėjo dirbti.

Iškraipyti faktai

Aplinkos ministerija stengiasi surasti faktų, įrodančių, kad dabartinių urėdijų veikla yra neskaidri, daug korupcijos. Tačiau, aplinkos ministro paklausus apie konkrečius korupcijos faktus, K.Navickas prisidengė niekam nežinomu "STT sąrašu".

Aplinkos ministerija neseniai pareiškė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba neseniai vertino 74 viešuosius pirkimus, atliktus miškų urėdijose. 58 iš jų buvo su viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais. Ministerijos teigimu, tai rodo neskaidrų miškų urėdijų darbą. Tačiau nutylima, kad 74 patikrinimai nesudaro nė 1 proc. visų pirkimų, jie nėra esminiai ir buvo ištaisyti, o nemažai pirkimų vykdomi centralizuotai.

Aplinkos ministerija į pagalbą pasitelkė ir Valstybės kontrolę, kuri surašė pažymą apie valstybinių miškų veiklą. Pažyma parengta remiantis valstybinių auditų, atliktų 2006–2009 m., ataskaitomis. Auditorių pateiktoje ataskaitoje konstatuojama, kad Generalinė miškų urėdija į daugelį kontrolierių pastabų atsižvelgė.

Tačiau pažymoje yra ganėtinai keista, plika akimi žiūrint specialiai pritempta nuostata, kurią ne kartą kartoja politikai, norėdami pateisinti valstybinių miškų valdymo reorganizaciją. Girdi, Lietuvos narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) yra vienas iš svarbiausių mūsų valstybės prioritetų artimiausiu laikotarpiu.

EBPO 2015 m. baigė analizuoti Lietuvos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) sektoriaus darbą ir pateikė keletą rekomendacijų nurodant sritis, kuriose Lietuva skatinama imtis veiksmų. "Peržiūrėti VVĮ teisinę formą, įskaitant valstybės įmonių pertvarkymą į bendroves ir racionalizuojant sektorius, kuriuose veikia didelis skaičius tą pačią veiklą vykdančių VVĮ, t.y. 42-ejų miškų urėdijų ir vienuolikos kelių eksploatavimo įmonių", – EBPO išvadas cituoja valstybės kontrolieriai.

Tiesą sakant, tokia Valstybės kontrolės citata mažų mažiausiai netiksli. EBPO iš tikrųjų štai ką rekomendavo: "Racionalizuoti sektorius su daugybe VVĮ. Paaiškinti 42 miškų urėdijų ir 11 kelių priežiūros įmonių laikymo (funkcionavimo) racionalumą ir abu sektorius organizuoti taip, kad būtų pasiektas efektyvus resursų paskirstymas ir įgyvendinti aukšti valdymo ir skaidrumo standartai. Tai gali būti pasiekta per įmonių konsolidavimą kiekviename sektoriuje."

Taigi EBPO prašo paaiškinti 42 miškų urėdijų veiklos racionalumą. O racionalumą galima paaiškinti tik finansine ataskaita – praėjusiais metais visos urėdijos veikė pelningai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ana

Ana portretas
Nauja valdžia, bet nieko naujo :(

alan

alan portretas
Atsirūgs šita avantiūra, ir vėl nebus kaltų. Kur matyti ardyti nusistovėjusią struktūrą dėl kažko visiškai neaiškaus?

Ot

Ot portretas
Reikia prisiminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įstatymus ir uždrausti išvežti iš Lietuvos neapdorotą medieną, tada tikriausiai visas šitas triukšmas nurims. O gal atvirkščiai - parceliuotojai pradės žviegti, kad verslas varžomas. Šiaip ar taip, LDK miškų turėjo daugiau nei turime dabar, ir tai stengėsi riboti medienos eksportą, o šiandien tik ir žiūrima, kaip greičiau viską išparceliuot.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių