Kas kelia nerimą VSD vadovui?

Valstybės saugumo departamentui (VSD) nerimą kelia galimybė į Lietuvos kariuomenę patekti asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, sako institucijos vadovas Gediminas Grina.

Stiprina atranką

„Mums ypač kelia nerimą galimybė papulti dvigubą pilietybę turintiems asmenims į Lietuvos kariuomenę. Problema yra ta, kad mes nebūtinai galime žinoti, jog asmuo turi dvigubą pilietybę“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė G.Grina.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vadovas Alvydas Šiuparis savo ruožtu tvirtino, kad dabar departamentas stiprina norinčiųjų tarnauti Lietuvos krašto apsaugos sistemoje atranką.

„Dėl asmenų ryšių su atitinkamomis tarnybomis ar šalimis, kurios keltų potencialią grėsmę, yra svarbus klausimas. Atsižvelgiant tiek į šiandieninę situaciją, tiek į situacijos tendencijas, departamente stiprinami pajėgumai daugiau domėtis šiuo klausimu, būtent asmens pažeidžiamumu“, - sakė A.Šiuparis.

AOTD pranešė, kad iš pernai gautų 2,5 tūkst. paklausimų 301 kandidatas neatitiko keliamų patikimumo reikalavimų. Rekomenduota tokių asmenų į tarnybą ar darbą krašto apsaugos sistemoje nepriimti ir nesuteikti jiems teisės susipažinti su įslaptinta informacija.

Anot departamento direktoriaus, jo vadovaujama institucija tikrina visus asmenis, kurie pretenduoja dirbti krašto apsaugos sistemoje tiek profesionalioje tarnyboje, tiek savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje.

„Patikimumas remiasi tam tikra patikrinimo metodika, kur analizuojamas žmogaus gyvenimas, kokie įvykiai ar tendencijos, kurios sukeltų nepageidaujamas tendencijas šiam asmeniui tarnauti krašto apsaugos sistemoje. Kreipiamas dėmesys tiek į dalykines, tiek į asmenines savybes“, - aiškino AOTD vadovas.

Anot jo, žiūrima, ar asmuo nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų, ar nėra linkęs nusikalsti, ar negarsėja chuliganiškai poelgiais.

Pirmadienį viešai pateiktame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime akcentuojamas Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų dėmesys Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms.

Ieškoma silpniausių grandžių

Rusijai paslėptas karines priemones lengviausia taikyti kaimyninėms šalims, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina.

Tai jis teigė paklaustas apie Lietuvos karinės žvalgybos perspėjimą, kad Rusija gali ryžtis taikyti „paslėptas karines priemones“ prieš vieną iš NATO šalių, tikrindama kolektyvinės gynybos įsipareigojimus.

„Aišku, lengviausiai priemones taikyti su besiribojančiomis valstybėmis. Kitas klausimas, kaip mes paminėjome, kol kas nėra suakumuliuota tokių pajėgų, vėlgi tai yra faktas, bet turint pakankamai lėšų ta akumuliacija stiprėja. Tada susiduriame su klausimu, kiek valstybės yra pasiruošusi pasipriešinti tokiai akumuliacijai ir kiek tam gali skirti finansinių materialinių resursų“, - spaudos konferencijoje Seime pirmadienį sakė G.Grina.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas Alvydas Šiuparis sakė, jog „yra ieškoma silpniausių grandžių, įvertinama šalies politinė padėtis, jos institucijų stiprumas ir atsparumas tuo pačiu metu, ir, be abejo yra bandoma įtakoti tą stiprumą atitinkamomis priemonėmis“.

Konferencijoje kalbėjęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pažymėjo, jog pasikeitus geopolitinei situacijai labai išaugo Rusijos karinis aktyvumas Baltijos jūros regione.

„Gynybos žvalgybos vertinimu, konvencinio karo tikimybė Baltijos jūros regione išlieka pakankamai maža, tačiau yra potencialiai pavojinga vadinamoji Rusijos hibridinė strategija, numatanti nekonvencinių arba paslėptų karinių priemonių naudojimą, tokių kaip politinis, ekonominis spaudimas, ekonominės sankcijos, informacinės operacijos karinės galios demonstravimas. Neatmestina, kad Rusija gali ryžtis taikyti šias priemones ir patestuoti vieną iš aljanso narių tikėdamasi, kad galbūt NATO nesugebėtų laiku ar tinkamai reaguoti “, - kalbėjo ministras.

Pirmadienį paskelbtoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje pažymima, kad konvencinio karo tikimybė Baltijos jūros regione išlieka maža, bet Rusijos „realus karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje, nuolatinis karinės jėgos demonstravimas“ neigiamai veikia Lietuvos saugumo situaciją.

„Rusija kol kas išlieka nepajėgi pradėti karinio konflikto prieš NATO“, - teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Anot departamento, NATO priklausančioms Baltijos jūros regiono šalims „potencialiai pavojinga vadinamoji Rusijos „hibridinė strategija“, numatanti nekonvencinių arba paslėptų karinių priemonių naudojimą“.

„Neatmestina, kad Rusija gali ryžtis taikyti šias priemones prieš vieną iš Aljanso narių, tikėdamasi, kad NATO dėl komplikuoto sprendimų priėmimo mechanizmo ir skirtingų narių interesų nesugebėtų laiku ir  tinkamai reaguoti“, - rašoma dokumente.

Lietuvos karinė žvalgyba pabrėžia, kad Rusija nuosekliai didina ginkluotųjų pajėgų finansavimą, karinį aktyvumą Vakarų strategine kryptimi.

Ataskaitoje teigiama, kad pernai per vykdytus kovinės parengties patikrinimus Rusija parodė gebėjimą greitai sustiprinti Karaliaučiaus srityje dislokuotą karinę grupuotę laikinai permetant į sritį papildomus pajėgumus, tarp jų ir raketų kompleksus „Iskander-M“.