Kariuomenė tikisi per kelerius metus pramokti valdyti FPV dronus-kamikadzes

Apie kariuomenėje surengtą dronų instruktorių kursą pranešta praėjusią savaitę, trečiadienį Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdos apylinkėse jis buvo pristatytas žurnalistams.

„Ne žmogaus rengimas yra svarbus, bet ir pačios sistemos prisitaikymas. Tai iš esmės – naujovė ne tiktai patiems žmonėms, bet ir pačiai kariuomenei įvedant naujas sistemas“, – sakė bepiločių orlaivių plėtros srityje dirbantis Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas majoras Šarūnas Savukaitis.

„Tai yra tęstinis procesas, kuris gali užtrukti iki poros metų, kol tu galėsi dirbti su tam tikrais dronais didelių padalinių sudėtyje“, – pridūrė jis.

Pulkininko Ričardo Dumbliausko teigimu, FPV dronų valdymo instruktorių kurso pirmoje laidoje dalyvauja apie dešimt karių, jie po to apmokys kitus karius naudotis šiais kare Ukrainoje išpopuliarėjusiais bepiločiais.

Mokymuose dalyvavęs vyresnysis seržantas, karo policininkas Vilius Žmuidinavičius teigė, jog drono valdymas reikalauja pripratimo, sugebėjimo atlikti kelis veiksmus vienu metu, tačiau, pasak kario, jam padėjo iki tol atliktos užduotys.

„Praėjome tris žingsnius, tai pirmasis žingsnis buvo būtent – simuliatorius, kur tu pajuti patį valdymą, nes dronas yra valdomas ne autonomiškai, tu visą valdymą, kontrolę turi, tame ir yra sudėtingumas (...). Tada mes pereiname prie tų, sakykime, mažųjų dronų, kurie turi ir apsaugas, ir saugant resursus, yra ypatingai naudingi, kadangi mes galime juos panaudoti jau tikro drono valdymui, jų valdymas identiškas“, – kalbėjo karys.

Anot jo, būsimi instruktoriai turi 20 val. skraidyti stimuliatoriuje, vėliau su mikrodronu turi įveikti kliūtis, tarpus ir tik tuomet gali pilotuoti dešimties colių FPV droną.

Kurso klausytojai taip pat susipažįsta su teorine medžiaga, techniniais ir taktiniais FPV dronų panaudojimo ypatumais.

Majoro Š. Savukaičio teigimu, dronai, su kuriais yra treniruojamasi, gali nešti iki keturių kilogramų amunicijos, atstumas tarp bepiločio ir operatoriaus gali siekti apie dešimt kilometrų.

„Šis dronas pasiekia tam tikrą kinetinį efektą, susprogdina kažką, eliminuoja. Tai būtent ir yra tas kamikadzės dronas, jis neturi grįžtamojo, vadinkime, ryšio, jis negrįžta atgal, jis susprogsta arba būna sunaikintas“, – sakė karininkas.

FPV dronus gaminančios ir pilotus rengiančios įmonės „Rasa Europe“ generalinis direktorius Tomas Milašauskas pastebėjo, jog lyginant su kitomis ginkluotės rūšims, nedidelė drono kaina leidžia efektyviai treniruotis.

„Reikia suprasti, kad dronas yra amunicija. Kai kariai eina į šaudyklą, pasiima šovinių kibirą, tai lygiai taip pat eidamas į FPV treniruotę tu pasiimi tris, penkis dronus ir tikiesi, kad vienas iš jų suduš“, – kalbėjo jis.

„Tai šiandien dienai turime netektį. Vieną droną susidaužėme“, – sakė pulkininkas R. Dumbliauskas.

Kariuomenės teigimu, FPV dronų mokymai sukurti remiantis Rusijos invazijai besipriešinančių Ukrainos karių patirtimi ir Ukrainos mūšio lauko realijomis.

FPV dronai leidžia operatoriui realiu laiku ekrane matyti jo taikinį ir aplinką. Ukrainoje šie bepiločiai naudojami gyvajai jėgai ir priešo technikai naikinti.

„Tai poreikis dronams yra didžiulis, ko nėra, tai nėra gebėjimo juos naudoti. Ukrainiečiai, kaip sakant, iš bėdos, krauju yra priversti tą daryti (...) tai yra nauja technologija ir naujas technologijas užtrunka laiko įvaldyti“, – sakė „Rasa Europe“ vadovas T. Milašauskas.

„Kadangi poreikis mūsų valstybėje yra didelis, teikiame papildomus mokymus, treniruojame, sakykime, bandomąsias grupes kariuomenėje, kad palaipsniui atsirastų pajėgumas ir jiems patiems toliau treniruotis“, – pridūrė jis.

Lietuvoje daugiau dėmesio dronams imta skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.