Kaip civiliai turėtų elgtis prasidėjus karui ar okupacijai?

Krašto apsaugos ministerija naujame leidinyje tiesiai rašo apie galimą Rusijos okupaciją, o gyventojai raginami teikti žvalgybinę informaciją ir netgi imtis ginklo. „Visi įrodymai patvirtina, kad ši valstybė – potencialaus pavojaus ir grėsmės šaltinis, ir mes tą tiesiai šviesiai sakome“, – LRT RADIJUI sako Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento dir. pavaduotojas Karolis Aleksa. Lietuvos kariuomenės Informacinių operacijų skyriaus viršininkas majoras Linas Idzelis priduria, kad civiliai gali kovoti dviem būdais: jungtis prie kovinių vienetų arba rinktis nesmurtinį pasipriešinimą.

Pirmiausia reikia rūpintis savo saugumu

Krašto apsaugos ministerija išleido naują leidinį „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“, kuriame rašoma, ką daryti eiliniam gyventojui, jei šalį užpultų agresorius. Ankstesniuose leidiniuose daugiau akcentavusi, kur ir kaip slėptis, ištikus ekstremaliai situacijai ar karo atvejui, šįkart ministerija tiesiai šviesiai rašo apie galimą Rusijos okupaciją, o gyventojai raginami teikti žvalgybinę informaciją ir netgi imtis ginklo.

Paklaustas, ar nebijo Rusijos aštrios reakcijos į pateiktą informaciją, nes tai gali dar labiau pabloginti ir taip įtemptus Lietuvos ir Rusijos santykius, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Karolis Aleksa teigia, kad pirmiausia reikia rūpintis savo saugumu, o pateikta informacija yra objektyvi.

„Turiu omenyje Rusijos veiksmus Gruzijoje 2008 m., Ukrainoje, Krymo aneksiją. Tai, kas tebevyksta toliau, galima vadinti tebevykstančia agresija Ukrainos atžvilgiu. Visi įrodymai patvirtina, kad ši valstybė – potencialaus pavojaus ir grėsmės šaltinis, ir mes tą tiesiai šviesiai sakome“, – kalba K. Aleksa.

Kai buvo šios knygelės pristatymas, CNN parengė reportažą ir jiems būdingu stiliumi emocingai pateikė, kad Lietuva beveik ruošiasi karui. Tačiau K. Aleksa primena, kad šiuo ir dviem ankstesniais leidiniais bandoma pateikti piliečiams rekomendacijas dėl pilietinio pasipriešinimo sistemos Lietuvoje: „Mes turime kitas gynybos politikos sritis, kur stengiamės sustiprinti savo gynybinius pajėgumus, t. y. kariuomenės modernizaciją, tam tikrų pajėgumų plėtojimą, privačiosios paramos teikimą ir kitus dalykus. O pilietinis pasipriešinimas – viena iš sudėtinių nacionalinio pasirengimo dalių.“

KAM atstovo įsitikinimu, kiekviena valstybė turėtų turėti pilietinio pasipriešinimo politiką, t. y. ką piliečiai galėtų ir turėtų daryti, jei prasisėtų agresija. „Dabartinis kontekstas rodo, kad tai sukelia papildomų emocijų, bet tai natūralu. Vis dėlto ypač svarbu, kad mes visi aiškiai žinotume, kokie turėtų būti būdai – ir nesmurtinis pasipriešinimas, ir aktyvesni veiksmai“, – primena K. Aleksa.

Civiliai gali kovoti dviem būdais

Lietuvos kariuomenės Informacinių operacijų skyriaus viršininkas majoras Linas Idzelis, paklaustas, koks eilinio gyventojo vaidmuo karo ar okupacijos atveju, sako, kad yra du variantai. „Vienu atveju jungiesi prie kovinių partizanų vienetų, jei nepavyksta, pavyzdžiui, sutikti ginkluotųjų pajėgų. Kitu atveju, jei nerandi jėgų, negali laikyti ginklo, yra nesmurtinis pasipriešinimas arba parama – mes vadovaujamės tokia teorija, kad vienas, tas, kuris sugeba, kovoja, o dešimt turi jam ateiti į pagalbą“, – aiškina L. Idzelis.