G. Landsbergis: svarstant apie visuotinį šaukimą, pirmiausia reikia sutarti, kaip tai finansuosime

Nors politikas pripažįsta, kad tam dar reikia pasiruošti, konservatorių lyderis pažymi, jog reikėtų pradėti diskusijas dėl to, kokiomis lėšomis būtų galima finansuoti tokius pokyčius.

„Kodėl mes kalbame apie visuotinį šaukimą kaip apie galbūt siekiamybę – ilgainiui reiktų ten eiti. Niekas neprieštarauja, kad pirmiausiai reikia instruktorių, reikia (karinių – ELTA) bazių, atliepiant, kad pirmiausiai vokiečiai Lietuvoje turi būti priimti tinkamai. Visa tai suprantama. Bet sutarti, kad mes tai pradėsime finansuoti – vėlgi, taip pat reikia. Viskas prasidės juo pinigų, nuo finansų šaltinio, kurį padėsime ant stalo“, – delfi.lt iniciatybos SAUGU forume kalbėjo G. Landsbergis.

Noriu tikėti, kad galima priartėti prie tam tikrų sprendimų.

Šalies diplomatijos vadovo teigimu, džiugu, jog dėl visuotinio šaukimo Lietuvoje jau vyksta diskusijos.

„Džiaugiuosi, kad šiek tiek tą klausimą esame panagrinėję, paanalizavę. Noriu tikėti, kad galima priartėti prie tam tikrų sprendimų. Gal netgi šį rudenį iš Krašto apsaugos ministerijos atkeliaus pirmieji dokumentai, kurie leistų įstatymų leidybos prasme pasižiūrėti į tą klausimą“, – pažymėjo konservatorių pirmininkas, nesileisdamas į detales, apie kokius dokumentus kalba.

Iš esmės, tęsė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas, Lietuvai stiprinant savo karinį pasirengimą ir kariuomenės rezervo dydį reikėtų orientuotis į Suomiją.

„Praktiškai kiekvienas suomis savo aplinkoje turi žmogų, kuris yra praėjęs karinį rengimą, geba naudotis ginklų, žino, kuriam padaliniui yra priskirtas ir „X“ dienos atveju žinotų, ką daryti“, – aiškino G. Landsbergis, pastebėdamas, jog Suomijoje yra ženkliai didesnis parengtojo rezervo skaičius.

„(Lietuvoje – ELTA) kasmet yra pašaukiama apie 3 tūkst. jaunų žmonių. Tai reiškia, kad maždaug toks skaičius žmonių per metus įgyja tam tikrų karinių įgūdžių ir jie turbūt save jau priskirtų prie tų, kurie daugiau ar mažiau žino, ką jie darytų karinės agresijos atveju. Tačiau valstybėje yra 2,8 mln. (gyventojų – ELTA). Paruoštasis rezervas – dabar mes jo skaičiuojame apie 100 tūkst. Vėlgi, skaičius nuo bendros visuomenės yra gana nedidelis“, – valstybes lygino jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas patvirtino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotus kariuomenės struktūros pakeitimams, kuriais kuriama pėstininkų divizija su tankų batalionu bei didinamas šauktinių skaičius.

Pagal iki šiol galiojusią tvarką, kasmet kvietimo tarnauti sulaukdavo nuo 3790 iki 5030 jaunuolių. Nuo kitų metų pradžios šis skaičius palaipsniui augs ir nuo 2027 m. kasmet tarnauti bus pašaukiama daugiau kaip 6 tūkst. karo prievolininkų – ribiniai skaičiai sieks nuo 4240 iki 7040 vaikinų.

KAM vertinimu, ilgainiui tai sudarys sąlygas pereiti prie visuotinio šaukimo.