- Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
-
Ekspertai apie nuosprendį „MG Grupei“: poveikis pasimatys vėliau
Politinės korupcijos bylą išnagrinėjusiam Apeliaciniam teismui „MG Grupę“ pripažinus kalta dėl papirkimo ir prekybos poveikio bei skyrus jai daugiau nei 1,1 mln. eurų baudą, korporatyvinio valdymo ekspertas sako, kad vertinant įmonių nusikaltimus būtina atsižvelgti ir į jų valdybų veiklą – atsakomybę, teises ir veiksmus, tačiau Lietuvoje tokia praktika dar tik formuojasi.
Tuo metu komunikacijos ekspertas sako, kad ilgalaikis Apeliacinio teismo sprendimo poveikis „MG Grupei“ bei visuomenės reakcija paaiškės vėliau.
Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius BNS nekomentavo teismo sprendimo, tačiau sakė, jog panašiais atvejais būtina vertinti ir valdybų veiklą – ar jos tinkamai atliko savo pareigą.
„Jeigu labai bendrai kalbant, tai paprastai, jeigu įmonei kažkas nutinka, tai pirmiausiai yra vadovas, bet jeigu virš vadovo yra valdyba, tai valdybos pareiga yra prižiūrėti vadovo ir visos įmonės veiklą. Bet tuomet kyla klausimas, ar valdyba atliko savo pareigą“, – trečiadienį BNS sakė R. Ambrazevičius.
Pasak jo, šiuo metu kyla abejonių, ar privataus sektoriaus įmonių valdybos supranta savo atsakomybes.
„Ką aš pastebiu – kad valdybos daugiau apie privatų sektorių kalbant arba nesupranta, ką jos turi daryti, arba jos kažką žino, bet nelabai ruošiasi ką nors daryti. Ir čia yra bėda. Pabandykime pagalvoti, kas atsitiktų, jeigu savo pareigų neatliktų įmonės finansų direktorius (...), Manau, kad jis ilgai nedirbtų, visi tai supranta. O kai valdyba kažkuo nepasidomi per metus, kas bus? Nieko. Va ir viskas. Teoriškai valdyboje kažko nepadaryti nieko nereiškia. Pražiūrėjo, nepatikrino, neįsitikino, kad viskas tvarkoje, tai kažkas ir atsitinka“, – aiškino R. Ambrazevičius.
Jo teigimu, Lietuvoje dar tik pradeda formuotis praktika, kai valdyboms taikoma atsakomybė.
„Po truputį teismai jau pradeda ieškoti atsakomybės, priskirti ją valdyboms, ta kryptis teisminėje praktikoje po truputį į gerą pusę sukasi, bet tie dalykai užtrunka, ne per metus–du įvyksta. Mūsų ekonomika jauna, verslai jauni, o mūsų valdysenos praktikos, valdybų darbo praktikos – dar jaunesnės“, – kalbėjo R. Ambrazevičius.
Kol kas turime tik pradinę žinutę, kuri visą laiką sukelia tam tikrą aštrią visuomenės reakciją.
Jo teigimu, Akcinių bendrovių įstatymas taip pat tiksliai neapibrėžia įmonių valdymo organų atsakomybių: „Jeigu mes pasižiūrėsime, kas parašyta Akcinių bendrovių įstatyme, tai ten valdyba ar stebėtojų taryba nelabai turi ką daryti“.
Pasak valdysenos eksperto, kitose šalyse valdybų atsakomybė jau yra įteisinta įstatymais, yra susiformavusi praktika.
„Kitose šalyse yra ne tik įstatymas, bet ir daug metų įsigaliojusi praktika, visi supranta, ką turi daryti valdyba, tai natūralus klausimas kyla – ar tai padarė, ką privalėjo padaryti – kalbu apie priežiūrą“, – sakė ekspertas.
Jo teigimu, atsakomybės reikalavimas iš valdybų visame pasaulyje stiprėja: „Atsakomybės pasaulyje valdybų griežtumas ar reikalavimai atsakyti akcininkams ar dar kažkam, tai tas atsakomybės reikalavimas stipriai auga, (...) o Baltijos šalyse, Lietuvoje, po truputį vystosi“.
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas sako, kad ilgalaikis Apeliacinio teismo sprendimo bei iš jo kylančios visuomenės reakcijos poveikis „MG Grupei“ paaiškės ateityje.
„Turbūt pamatysime ir politikų pasisakymų, galbūt dar pamatysime verslo organizacijų reakcijas, galbūt pamatysime ir visuomenės tam tikras reakcijas“, – BNS trečiadienį teigė A. Katauskas.
„Kol kas turime tik pradinę žinutę, kuri visą laiką sukelia tam tikrą aštrią visuomenės reakciją. Prisiminkime „Grigeo“ atvejį, raginimus nepirkti jų gaminamo tualetinio popieriaus. Kiek tai iš tikrųjų buvo veiksminga (...) ir koks iš tikrųjų buvo poveikis, dabar sunku įvertinti, bet ta produkcija parduotuvėse vis dar yra“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
Anot jo, „MG Grupė“ jau pakankamai ilgai minima tiek politinės korupcijos, tiek kituose neigiamuose politiniuose kontekstuose.
„Manau, kad koncernas greitu laiku tikrai pateiks savo vertinimą (apie teismo sprendimą – BNS) ir, ko gero, mes dar matysime tam tikras teisines batalijas“, – sakė A. Katauskas.
Apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė, kad „MG Grupė“ kalta dėl papirkimo ir prekybos poveikio bei skyrė jai daugiau nei 1,1 mln. eurų baudą.
Anot nutarties, įmonei iš viso priskiriamas vienas apysunkis ir šeši sunkūs nusikaltimai, kurie padaryti tyčia, iš savanaudiškų paskatų – siekiant sau palankių sprendimų įstatymų leidyboje. Kaip skelbia teismas, to buvo siekiama ne tik teisėtais būdais, bet ir pasinaudojant valdybos nario Raimondo Kurlianskio turima įtaka žiniasklaidoje, pažintimis, taip pat grupės, kaip stambaus Lietuvoje veikiančio verslo, finansiniais pajėgumais.
Be to, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai teismas skyrė atitinkamai beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudas.
Laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, „darbietis“ parlamentaras Vytautas Gapšys, eksliberalams Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui skirtos baudos.
Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje5
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras15
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai52
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno išvyko daugiau nei 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus33
Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. ...
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų1
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...