Dėl VSD pranešėjo komisijos opozicija planuoja į KT kreiptis su dviem skundais

Vienas jų jau registruotas, surinkti 33 Seimo narių parašai, kitas dar rašomas.

Socialdemokratų partijos, Darbo partijos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės nariai jau parengė kreipimąsi į KT dėl galimų Konstitucijos pažeidimų, susijusių su pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos sudarymu ir veikla.

„Iškelta klausimų dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto, nešališkumo principo pažeidimų, politinio spaudimo teisėsaugos institucijoms. Jau sudarant „pranešėjo komisiją“ galėjo būti pažeisti konstitucinio valdžių padalijimo, teisėsaugos ir ombudsmeno institucijų nepriklausomumo principai. Jos veikimo metodai taip pat galimai kirtosi su įstatymais“, – sakė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Mišrios Seimo narių grupės narės, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojos Agnės Širinskienės teigimu, yra pagrindo įtarti, kad, sudarydamas „pranešėjo komisiją“, Seimas viršijo įgaliojimus.

Šiame kreipimesi atkreiptas dėmesys, kad sudarydamas laikinąją tyrimo komisiją Seimas iš esmės jai pavedė atlikti žvalgybos kontrolieriaus funkcijas.

Kreipimosi autoriai teigia, kad Seimas turėjo visas galimybes kreiptis ir gauti atitinkamas kontrolieriaus išvadas. Anot jų, parlamentas galėjo peržengti Seimo ir ombudsmenų institucijų kompetencijų ribas ir taip pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą atsakingo valdymo, institucijų nepriklausomumo, teisinės valstybės principus.

Be to, rašte teigiama, kad minėtiems principams prieštarauja ir Seimo siekis apginti galbūt pažeistas pranešėjo – buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus – teises. Seimo narių grupės teigimu, dėl to pranešėjas turėjo kreiptis į teismą, o ne į Seimą.

Iškelta klausimų dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto, nešališkumo principo pažeidimų, politinio spaudimo teisėsaugos institucijoms.

Kreipimesi taip pat nurodoma, klausimai, į kuriuos laikinoji komisija turėjo atsakyti, suformuluoti tendencingai, nukreipti prieš vieną iš prezidento rinkimų kampanijos dalyvių.

Antrą kreipimąsi į KT, susijusį su valstybės ir kriminalinės žvalgybos paslapčių apsauga, rengia „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Jis pirmadienį BNS sakė dėl to turėjęs susipažinti su dalimi Seimo komisijos išvadų.

Teisę kreiptis KT turi ne mažiau kaip penktadalis (29) Seimo narių.

Seimas yra pradėjęs svarstyti VSD pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadas.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Tyrėjų teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius Darius Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.