- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas Ž. Adamonis tikina, kad situacija dėl seržantų ruošimo gerėja. „Kasmet auga priėmimas į profesinę karo tarnybą. 2015 į profesinę karo tarnybą priėmėme apie 700, pernai – apie 900, o per pirmą šių metų pusmetį – apie 600. Taigi augimas yra, viskas juda į priekį, iš eilinių išauga į seržantus ir pan. Po truputį mes pasieksime reikiamą lygį“, – LRT.lt teigė majoras.
Birželio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos pateiktam įstatymo projektui dėl principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo ir pan.
Teikiamame įstatymo projekte siūloma didinti ribinius karių skaičius atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir kitų krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrą 2018 – 2023 metais. Planuojama įsteigti ir sukomplektuoti du batalionus – Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos ir Kunigaikščio Margirio motorizuotąjį pėstininkų batalionus.
2018 m. siūloma nustatyti bendrą ribinį karių skaičius nuo 18 890 iki 21 950 (2017 metais buvo nuo 18 340 iki 21 790): ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 700 iki 10 700 (2017 metais buvo nuo 9 500 iki 10 600), ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300 (nesikeičia) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320 (2017 metais buvo nuo 190 iki 300), ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630 (2017 metais buvo nuo 3 850 iki 4 590). Kariūnų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių skaičius siūloma didinti, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą ir kartu didėjantį karininkų poreikį Lietuvos kariuomenėje.
Įstatymo projekte siūloma 2023 m. bendrą ribinį karių skaičių nustatyti nuo 24 390 iki 26 250, kartu nuosekliai didinant profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kito aktyviojo rezervo bei pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių. Tačiau nedidinant kariūnų, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančiųjų pagal darbo sutartis, skaičiaus.
Bausmė neatleidžia nuo pareigos
2015 m. pašauktų jaunuolių atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą buvo 3010, 2016 m. – 3000, 2017 m. numatyta – 3537.
Kitais metais planuojama pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnyba 4 tūkst. karo prievolininkų, t.y. didinti 463.
Kariuomenės atstovai teigia, jog dabar jaunuolių norinčiųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą savo noru pakanka. Tai karo prievolininkai, nepapuolę į šaukiamųjų sąrašus ir karo prievolininkai iš šaukiamųjų sąrašo, tačiau pareiškę norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka. Pagal savanorių skaičių aktyviausi yra Klaipėdos ir Panevėžio regionai.
„Yra dvi kategorijos šauktinių: ateinantys savo noru ir patekę į sąrašus. Jie pateikia prašymus būti pašaukti šiemet. Šiandien turime 50 proc. tokių ir tokių, iš viso – apie 4 tūkst. prašymų. Tai – tik prašymai. Jie eina procedūras, tikrina sveikatą. Dalis jau baigė patikrinimus ir yra pripažinti tinkamais [tarnybai], dalis – netinkamais. Didelė tikimybė, kad užteks šių žmonių ir šiemet nereikės kviesti šauktinių privalomai atlikti tarnybą“, – LRT.lt komentavo Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininko pavaduotojas Ž. Adamonis.
Savanoriams suteikiamos galimybės pasirinkti tarnybos vietą ir laiką, jie gauna ir kitų privilegijų. Ž. Adamonis neslepia, kad yra ir nemažai vengiančių atlikti tarnybą.
„Žmonės laiku neatvyksta [šaukiami] dėl įvairiausių priežasčių, bet tam yra administracinės poveikio priemonės. Yra nemažas skaičius nubaustų, situacija po truputį tvarkosi. Kokia yra bausmė? Priklauso nuo to, kelintą kartą neatvyko. Svyruoja kažkur nuo 20 iki 200 ir daugiau eurų. Be to, bausmė neatleidžia nuo pareigos atlikti tarnybą. Ar asmuo būna nubaustas, ar ne, su juo procedūros yra tęsiamos“, – kalbėjo majoras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl lietuviai nenori kelti kvalifikacijos?1
Užimtumo tarnyba skelbia, kad darbo ieškantys vyresnio amžiaus gyventojai mokytis ir tobulėti žada, tačiau realiai to nedaro. Plačiau šia tema komentavo Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą4
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Atlikti tarnybą šaukiami ir rezervistai: vakar dirbo vandens parke, o šiandien – jau karys7
Į Gaižiūnų poligone esanti mobilųjį logistikos punktą atkeliavo pirmieji 50 rezervo karių, pašauktų į visuotinius mokymus. Tai – anksčiau tarnavę šauktiniai, dabar gyvenę civilinį gyvenimą, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas5
Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio...
-
ŠMSM – dar daugiau kritikos: viskas sujaukta2
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bendrojo lavinimo mokyklose užsimojo ugdyti sportininkus profesionalus. Skelbia, kad gimnazijose reikalinga kurti atskiras klases sportininkams ir taip prisidėti prie profesionalų auginimo. ...
-
Diskusijos dėl stadiono apšvietimo: pasiūlė įsigyti užuolaidas1
Dėl neseniai įrengto naujo stadiono prie „Gilijos“ pradinės mokyklos kilo diskusijos – esą stadiono apšvietimas įjungiamas dar nesutemus, o šviesos į daugiabučių namų langus plieskia per naktį. Taip pat klaipėdiečiai...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip10
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...
-
Arkivyskupas G. L. Grušas: svarbiausia atrasti savo pašaukimą1
Bažnyčia yra pasaulietinė organizacija, nors dažnai apie ją galvodami įsivaizduojame vien savo parapiją, sako Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas, Europos Vyskupų Konferencijų tarybos pirmininkas Gintaras Linas Gru&scaro...
-
Danės skvero fontanas kol kas dar negros19
Danės skvero fontanas šį sezoną nedžiugins klaipėdiečių ir miesto svečių. Pernai per vasaros liūtį nepataisomai nukentėjusios po grindiniu esančios techninės fontano įrangos nebus spėta sutaisyti. Tačiau likę miesto fontanai bus įjung...