A.Anušauskas: pozicija dėl okupacijos žalos atlyginimo turi būti nuosekli

Seime penktadienį vykusioje apskritojo stalo diskusijoje jos dalyviai sutarė, kad Lietuvos pozicija dėl okupacijos žalos atlyginimo turi būti nuosekli ir nekintanti.

„Dėl žalos atlyginimo kelių ir būdų galima diskutuoti, bet tuo pat metu Lietuvos Respublikos vyriausybė turi imtis iniciatyvos įgyvendinant įstatymą dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo. Vyriausybė turi parengti Lietuvos poziciją, aiškiai šiuo klausimu suformuluojant uždavinius Lietuvos valdžios institucijoms“, - rašoma diskusijos organizatoriaus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko išplatintame pranešime.

Diskusijoje „Okupacijos žalos atlyginimo problema“ dalyvavo profesorius Vytautas Landsbergis, Seimo nariai Emanuelis Zingeris, Saulius Pečeliūnas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas ir kiti.

„Tarptautinė teisė mūsų pusėje, o Rusija turėtų vis tik pradėti vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus“, - tvirtino renginio organizatorius A. Anušauskas.

Europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis išsakė kiek netikėtą pasiūlymą. Jis tvirtino, kad .Lietuvos vyriausybė turi įkurti fondą, kuris padėtų privatiems asmenims bylinėtis dėl sovietų okupacijos padarytos žalos kompensavimo.

V.Landsbergis teigė, kad pavieniai piliečiai, kurie bando siekti iš Rusijos prisiteisti žalos atlyginimą, yra palikti vieni. Anot jo, Vyriausybės parama šiuo atveju būtina.

"Turbūt Vyriausybė tai padarys, įsteigs fondą, kuris padėtų privatiems ieškovams gauti advokatus ir padės kovoti dėl tremties, dėl vergų darbo (...) Vokietija moka už tai, o Rusija nežino net, kad yra toks klausimas. O skriauda yra? Yra. Mes savo piliečių neginame", - kalbėjo V.Landsbergis.

Jis teigė kėlęs šį klausimą Europos Komisijos lygiu. Nors eurokomisarai ir susidomėjo šia problema, viskas esą susivedė į klausimą, o kokia Lietuvos pozicija dėl žalos atlyginimo.

Europarlamentaras pabrėžė, kad keliant okupacijos žalos atlyginimo klausimą būtų naudinga konkretizuoti atskirus dalykus. Pavyzdžiui, jis priminė Lietuvos piliečių prarastus indėlius SSRS Taupomajame banke.

"Daugybę metų nesisekė ankstesnės sudėties Seime priimti rekomendaciją, kad Vyriausybė turėtų duoti nurodymą atitinkamoms žinyboms, jog Rusijos konfiskuotų rublinių indėlių sumos taip pat turi būti įrašomos į okupacijos žalą. Buvo išvežti keli milijardai rublių į Rusiją. Negaliu pasakyti, kad Rusija atsisako svarstyti tą klausimą, nes niekas nedrįsta kelti to klausimo", - pareiškė V.Landsbergis.

Politikas ragino Lietuvos diplomatus, valdžios atstovus, visuomenę nesivelti į diskusijas, ar buvo okupacija. "Yra faktų istorija, ir nereikia leisti paversti jos debatų istorija", - teigė jis.

Teisininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad dabartinė Rusija yra atsakinga už SSRS agresiją prieš Lietuvos Respubliką prieš daugiau kaip 60 metų, nes Rusija pati save laiko SSRS tęsėja.

"Ji pati taip save vadina, ji pripažįsta SSRS teisės aktus, Rusija pratęsė SSRS narystę Jungtinėse Tautose, - argumentavo teisininkas. - Kadangi valstybė yra ta pati, ji turi atsakyti už tarptautinės teisės pažeidimus."

Anot jo, pagal tarptautinę teisę, turi būti atkuriama padėtis, kuris buvo iki teisės pažeidimo. Jeigu tai neįmanoma, privalu sumokėti tinkamą kompensaciją už padarytą žalą ir pažadėti nekartoti panašių veiksmų.

D.Žalimas sakė, kad mažiausia, ką Lietuvą dabar turi padaryti, - išlaikyti pretenziją dėl žalos atlyginimo ir neleisti abejoti, kad Lietuva gali atsisakyti šios pretenzijos. Jis atkreipė dėmesį, kad 2000 m. priimtas įstatymas dėl okupacijos žalos atlyginimo nevykdomas.

"Įstatymas įpareigoja turėti nors ir miegančią derybų delegaciją, įpareigoja turėti žalos apskaičiavimą. Skaičiai lyg ir yra, bet jie nepatvirtinti, todėl procesas nebaigtas", - kalbėjo krašto apsaugos ministrės patarėjo pareigas einantis D.Žalimas.

Kita vertus, jis pripažino, jog derybos su Rusija neįmanomos, nes ji nesutiks derėtis. Teisininkas taip pat abejojo, ar Rusija sutiktų su Lietuva dėl okupacijos žalos atlyginimo bylinėtis Tarptautiniame teisingumo teisme.

Buvęs politinis kalinys buvęs parlamentaras Povilas Jakučionis stebėjosi, kad Lietuva iki šiol neturi savo veiklos strategijos šiuo klausimu.

"Seimo nariai jau nekartą ragino ankstesnes vyriausybes sukurti tokią strategiją. Negana to, dar 2000 metais paskaičiuotas žalos dydis iki šiol nėra oficialiai patvirtintas ir apie tai nėra reikiamu būdu informuota Rusijos pusė. Išvadą galima padaryti tik vieną, kad nė viena Vyriausybė rimtai nesirengė žalos atlyginimo reikalauti. Gal dėl pragmatinių sumetimų, gal tik vengė "erzinti Rusiją". Pavyzdžiui, dėl pigesnių dujų ar daugiau naftos Mažeikiams. Bet juk šie dalykai galėjo būti įskaičiuoti į žalos atlyginimą", - kalbėjo jis.

Kalėdamas Vorkutos ypatingojo rėžimo lageriuose P.Jakučionis teigė statęs gyvenamuosius namus Vorkutoje ir dvi akmens anglies šachtas, kurios ir dabar sėkmingai eksploatuojamos.

"Politiniai kaliniai ir tremtiniai Sibire dirbo sunkius vergiškus darbus be atlygio, tik už menką maisto davinį. Jie tiesė geležinkelius, statė kelius ir tiltus, gamyklas ir naudingųjų iškasenų kasyklas. Pastatė naujus miestus anksčiau negyventose teritorijose. Visa tai liko Rusijos Federacijai ir duoda naudą iki šiol. Teisinga būtų nors vieną procentą pelno skirti tų įmonių statytojams", - kalbėjo buvęs politinis kalinys.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga jau ne kartą siūlė Vyriausybei tartis su Rusija, o šiai nesutikus, reikalauti per Europos Parlamentą, Europos Komisiją, Europos Tarybą, kad didžioji kaimynė mokėtų pensijas už politinių kalinių ir tremtinių priverstinio darbo laiką, už sveikatos sužalojimus ir suluošinimus priverstinuose darbuose, už priverstinį neatlygintiną darbą.

Lietuva anksčiau yra skaičiavusi, jog SSRS okupacijos padaryta žala gali siekti apie 80 mlrd. litų, tačiau ši suma nėra oficiali.

1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-1945 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.

Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų.