Premjerai pabrėžia bendrų energetikos projektų svarbą | KaunoDiena.lt

Premjerai pabrėžia bendrų energetikos projektų svarbą

Lietuvos ir Lenkijos premjerai penktadienį Vilniuje pabrėžė bendrų energetikos projektų – pirmiausia trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo ir dujų jungties – svarbą.

Abi šalys ketina aktyviau bendradarbiauti energetikos srityje ir pasirašė tai numatantį memorandumą.

Dėkingi už paramą

Premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) teigė, jog memorandumas stiprins Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą.

„Šiandien pasirašyti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo susitarimai energetikos, transporto ir jūrų transporto srityse turėtų suteikti papildomą impulsą šalių bendradarbiavimui“, – bendroje spaudos konferencijoje tvirtino S. Skvernelis.

Anot jo, Lietuva yra dėkinga Lenkijai už palaikymą sinchronizavimo projektui bei dėl pareikštos politinės valios nepirkti elektros iš būsimos Astravo AE.

„Esame dėkingi už paramą Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijai su kontinentine Europa per Lenkiją. Vertiname Lenkijos poziciją nepirkti elektros iš nesaugios Astravo elektrinės“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jis teigė, jog Lenkijos premjero vizitas Lietuvoje turėtų dar labiau suaktyvinti abejų šalių santykius. Vasario viduryje Lietuvoje tris dienas viešėjo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Tikiuosi, kad šis vizitas dar labiau suaktyvins dvišalius santykius. Lenkija yra mūsų kaimynė ir ypač svarbai partnerė“, – sakė Lietuvos premjeras.

Be kita ko, S. Skvernelis sakė, jog tikisi matyti baigtą greitkelį Varšuva–Kaunas 2023 metais, o Lietuva dar yra suinteresuota kelto tarp Klaipėdos ir Lenkijos uostamiesčio Ščecino atidarymu.

Savo ruožtu M. Morawieckis kalbėjo, kad Lietuva – svarbi Lenkijos partnerė ir jai yra svarbūs abejų šalių strateginiai projektai.

„Mūsų bendradarbiavimas daugelyje sričių, kaip energetika, verslas, mokslas ir kultūra, vyksta darniai. (...) Mums svarbus elektros projektas. Svarbūs mums taip pat dujotiekio projektai“, – tvirtino Lenkijos premjeras.

Jis pridūrė, kad Lenkija remia Lietuvą gynybos srityje.

Dvišaliame susitikime penktadienį, be elektros tinklų su Europa sinchronizavimo ir dujų jungties su Lenkija (GIPL) projektų įgyvendinimo, kalbėta ir apie europinės infrastruktūros projektus „Via Baltica“ bei „Rail Baltica“. Taip pat kalbėta apie abejų šalių gynybą bei lietuvių ir lenkų tautinių mažumų poreikius.

Penktadienį dar vyks trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų susitikimas Baltijos ministrų tarybos formatu. Vėliau prie jų prisijungs Lenkijos premjeras.

Bendrame susitikime, be kita ko, dėmesys bus skiriamas regiono saugumui, rengiantis NATO viršūnių susitikimui, santykiams su Rytų kaimynais, papildomos paramos Ukrainai priemonėms.

Sinchronizavimo projektas bus įgyvendintas

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europos tinklais projektas bus įgyvendintas, bet tam reikalingas galutinis trijų Baltijos šalių sutarimas, sako Lenkijos energetikos ministras. Vilniuje viešintis Krzysztofas Tchorzewskis (Kšištofas Tchuževskis) pabrėžia tikintis projekto sėkme. 

„Šiuo metu keturi operatoriai atlieka tiriamuosius darbus ir laukiame tyrimų rezultatų. O kalbant apie politinę klausimo pusę, tai esame pasiryžę įgyvendinti projektą, kad būtų sinchronizuoti tinklai. O kai yra valia, vadinasi, ir pavyks tai padaryti. Taip pat dar trys Baltijos valstybės turės parengti tarpusavio susitarimą, kokiu būdu vyks sinchronizavimas“, – po susitikimo su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu BNS penktadienį teigė K. Tchorzewskis.

Paklaustas, ar optimistiškai vertina galimybę Baltijos šalims ir Lenkijai birželį pasirašyti politinį susitarimą dėl sinchronizavimo, ministras pakartojo, kad ne viskas priklauso nuo Lenkijos.

„Esu tikras, kad bus ne tik sudarytas susitarimas, bet ir bus fiziškai atlikta sinchronizacija. Dar su Latvija ir Estija reikia tam tikrus klausimus išsiaiškinti, dėl to operatoriai ir atlieka tyrimus. Ne viskas priklauso nuo mūsų, nuo Lenkijos. Tam reikalingas ir Baltijos šalių tarpusavio dialogas, kad būtų parengta platforma ir galėtume, remiantis ja, pajudėti į priekį“, – teigė K. Tchorzewskis.

Šiuo metu iš esmės baigiamos dvi naujos sinchronizavimo studijos – dinaminės analizės ir sistemos dažnio stabilumo. Pirmoji studija turėtų išspręsti ginčus dėl linijų per Lenkiją skaičiaus ir padėti gauti prisijungimo sąlygas iš ENTSO-E. Joje vertinami trys scenarijai – viena arba dvi „LitPol Link“ jungtys ir dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos iki Lietuvos.

Trys Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija sutarė iki šių metų gegužės pabaigos rasti geriausią būdą sinchronizuoti tinklus. Pasiekti politinį sutarimą svarbu iki birželio, kad būtų spėta pasiruošti 2019 metų CEF fondo šaukimui dėl ES finansinės paramos, be to, 2019 metais baigiasi EK kadencija.

Baltijos šalys siekia iki 2025 metų savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos energetikos sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos infrastruktūros.

Dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklai dar veikia vienoje sistemoje su Rusija ir Baltarusija (BRELL), tad sistemos išlieka priklausomos nuo centrinės dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Estija sutinka

Estijos premjeras Juri Ratas (Jūris Ratas) pareiškė, jog šalis nori kuo greičiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa per Lenkiją projektą. Anksčiau Estija siūlė sinchronizuoti tinklus per Skandinaviją arba tiesti antrą liniją į Lenkiją.

„Norime, kad sinchronizavimo darbai per Lenkiją būtų užbaigti kuo greičiau“, – spaudos konferencijoje Vilniuje po Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerų susitikimo sakė J. Ratas.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pakartojo, jog galutinis politinis sutarimas dėl sinchronizavimo su Europa, dalyvaujant Europos Sąjungos (ES) vadovams, turėtų būti pasirašytas šių metų birželį.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai gruodžio viduryje Taline pasirašė bendrą deklaraciją, kad Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarais sinchronizuos per Lenkiją. Tuomet nurodyta, kad studijos dėl techninių sąlygų turėtų būti baigtos iki pavasario, o politinis sprendimas priimtas iki 2018 metų vasaros.

Šiuo metu iš esmės baigiamos dvi naujos sinchronizavimo studijos – dinaminės analizės ir sistemos dažnio stabilumo. Pirmoji studija turėtų išspręsti ginčus dėl linijų per Lenkiją skaičiaus ir padėti gauti prisijungimo sąlygas iš ENTSO-E. Joje vertinami trys scenarijai – viena arba dvi „LitPol Link“ jungtys ir dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos iki Lietuvos.

Latvija ir Estija anksčiau laikėsi pozicijos, kad sinchronizacijai nepakanka dabartinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir ragino pirmiau nutiesti antrąją, o estai kurį laiką kaip alternatyvą siūlė sinchronizuotis su Šiaurės šalimis. Pastarosios idėjos buvo atsisakyta, kai EK Jungtinis tyrimų centras nusprendė, kad ekonomiškai geriausias sprendimas yra sinchronizuotis per Lenkiją.

Antros jungties šalininkai sako, kad ji padidintų saugumą. Apžvalgininkų teigimu, Estija taip pat gali tikėtis, kad didesni pajėgumai leis jai lengviau eksportuoti elektrą.

Lietuva, Latvija ir Estija vasarį taip pat paragino ES vadovus naujame Bendrijos biudžete numatyti lėšų sinchronizacijai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Tuščias oro virpinimas.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių