Po teisėjo politikavimo – tyla: kodėl delsiama?

Organizuos pakartotinai

Seimas antradienį pritarė vadinamosios „Pranešėjo komisijos“ išvadoms. Tik jas paskelbus, Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis dar kovą viešai pasisakė apie išvadų teisėtumą. Tokia teisėjo kalba užkliuvo Teisėjų tarybos pirmininkei Sigitai Rudėnaitei.

Tuomet Kauno apylinkės teismo pirmininkas pareiškė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo laikinoji komisija galimai buvo sudaryta neteisėtai. Pasak jo, komisijos tyrimo tikslas nebuvo aiškiai apibrėžtas, o pati komisija ėmėsi Konstitucinio Teismo (KT) vaidmens, nors to daryti negali.

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė suabejojo, ar Kauno apylinkės teismo pirmininko vieši pasisakymai nepažeidžia teisėjų pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo ir nešališkumo principų ir neperžengia saviraiškos ribų.

S. Rudėnaitė Teisėjų tarybai pasiūlė artimiausiame posėdyje svarstyti klausimą dėl A. Purvainio viešai išsakytų vertinimų apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklą.

Teisėjų tarybos pirmininkės nuomone, po kovo 31 d. naujienų portale paskelbtos publikacijos ir vėliau kilusių diskusijų apie teismų sistemos įsitraukimą į politinius procesus, A. Purvainio pasisakymai visuomenei suponuoja nuomonę, kad tai teismų pateiktas teisinis vertinimas.

Tačiau A. Purvainio pasisakymas iki šiol neįvertintas. Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Rūta Andriuškaitė „Kauno dieną“ informavo, kad Teisėjų tarybos balandžio 10 d. vykusiame neeiliniame posėdyje Komunikacijos ir Teisės aktų projektų rengimo ir vertinimo komitetams pavesta svarstyti klausimą dėl A. Purvainio viešai išsakytų vertinimų apie Seimo laikinosios komisijos veiklos teisėtumą. Komitetų nariai buvo susitikę su A. Purvainiu nuotoliniame posėdyje, išklausė jo poziciją ir uždavė rūpimus klausimus.

„Artimiausiu metu planuojama organizuoti pakartotinį minėtų Teisėjų tarybos komitetų posėdį, kuriame būtų tęsiamas šio klausimo svarstymas. Minėtų komitetų nariams priėmus sprendimą svarstomu klausimu, jis bus teikiamas Teisėjų tarybai“, – aiškino R. Andriuškaitė.

Saviraiškos laisvė?

Teisėjų tarybos pirmininkės manymu, A. Purvainio viešus pasisakymus apie Seime vykstančius politinius procesus būtina įvertinti Teisėjų etikos principų kontekste – vadovaudamasis pagarbos ir lojalumo valstybei principais, teisėjas, be kita ko, privalo elgtis politiškai neutraliai ir korektiškai, viešai nereikšti savo politinių įsitikinimų, neužsiimti agitacija.

Viešais pasisakymais, kuriais nesilaikyta politinio neutralumo ir korektiškumo, gali būti pažeistas ir teismų nepriklausomumas, kuris yra būtina teisinės valstybės sąlyga ir pagrindinė teisingo teismo proceso garantija. Vis dėlto imta domėn ir teisėjo saviraiška bei jos ribos.

A. Purvainio pasisakymai visuomenei suponuoja nuomonę, kad tai teismų pateiktas teisinis vertinimas.

Tokią Teisėjų tarybos pirmininkės reakciją sukėlė žiniasklaidos paviešinta A. Purvainio nuomonė, kad VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo laikinoji komisija galimai buvo sudaryta neteisėtai.

A. Purvainis tvirtino, kad komisija negali konstatuoti priesaikos sulaužymo, Konstitucijos pažeidimo, „jau nekalbant apie tai, kad galėtų priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, teismo ar KT, pateikti teisininį vertinimą, nes tai ne parlamento funkcija."

Prezidentūra užstojo

Prezidentūra pateikė ir savo situacijos vertinimą. Prezidentūros komentare Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad pagal Teismų įstatymą „teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves“.

Kovo pabaigoje VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija konstatavo, kad VSD vadovas Darius Jauniškis per 2019 m. prezidento rinkimų kampaniją talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakyti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs Prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją ir klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, kad parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, kad G. Nausėda ir jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.