G. Babravičiūtė: valstybę įprasminti per švietimą

Pažintis su nauju veidu politikoje – G. Babravičiūte.

– Pradėkime nuo labiausiai į akis krintančios drąsos – vienmandatėje Centro-Žaliakalnio apygardoje metate iššūkį žymiausiam Lietuvos anūkui. Drąsu.

– Drąsu ir dar, tarp kitko, esame bendravardžiai. Drąsos tikrai reikia, bet, man atrodo, drąsą dar reikia stiprinti – tiek mūsų tautos, tiek jaunų žmonių, didinti politinio aktyvumo drąsą. Svarbu įsitraukti į valstybės valdymą, aktyviai ieškoti sprendimų, reikšti savo nuomonę, eiti, bandyti surasti reikiamus sprendimus.

– Gimėte Vilniuje, gyvenate Kaune, dirbate Kazlų Rūdoje. Platoka geografija.

– Neseniai baigiau studijas – Būtinąją mokytojų ruošimo kolegiją Danijoje ir grįžau į Lietuvą. Gyvenamąją vietą pasirinkau Kaune dėl darbo, kad būtų arčiau. Kaunas – inovatyvus miestas su tvirta infrastruktūra. Grįžus iš Danijos, Kauną nebuvo sunku pasirinkti. Mano tėtis – iš Klaipėdos, mama – iš Ukmergės, vaikystėje keliavome po visą Lietuvą. Nesu prisirišusi prie vieno taško, labiau – prie šalies.

– Dirbate mokykloje, anksčiau esate dirbusi ir privačioje. Kuo skiriasi darbas privačioje ir paprastoje mokykloje?

– Yra skirtumas. Mokykla, kurioje dirbu dabar, – labai inovatyvi, ieško šiuolaikiškų sprendimų vaikams ugdyti. Ji kiek kitokia nei privačios arba valstybinės mokyklos, kurios laikosi senosios pedagogikos filosofijos ir neišsilaisvina iš tradicinio mąstymo. Mokykla, kurioje dirbu, yra viešoji įstaiga ir turi daugiau suderinamumo, kaip atliepti bendrąją ugdymo programą, bet ją įgyvendinti kitaip. Nesame prie nieko prisirišę, galime kurti ir esame laisvi.

Esminis skirtumas – finansavimas. Mūsų mokykla nėra pelno siekianti, gauname savivaldybės finansavimą. Privati mokykla turi didesnę laisvę valdyti savo finansus. Mes koncentruojamės į vaikų ugdymą, o ne į verslą. Manyčiau, tai esminis skirtumas.

– Esate minėjusi: „Išsikėliau savo gyvenimo tikslą: padaryti viską, ką galiu, kad švietimo sistema taptų kiekvieno mokinio vartais į pasaulį, kad ji augintų ir užtikrintų sąmoningų, kūrybingų, išradingų ir išsilavinusių žmonių visuomenę.“ Kaip sekasi siekti šio tikslo, o gal jau pasiekėte jį toje mokykloje, kurioje dirbate dabar?

– Mokykla laikosi apolitiškos pozicijos, todėl neminėsiu jos pavadinimo. Tačiau ji galėtų būti pavyzdys ar švyturys Lietuvai. Tačiau paminėtas tikslas dar nepasiektas.

Man labai svarbus kiekvienas mokinys ir kiekvieno mokinio teisė į kokybišką švietimą. Valstybė gali suteikti kokybę, tačiau yra daug darbo, kad kiekvienoje valstybinėje mokykloje, ne tik privačiose, mokinys turėtų laisvę rinktis, mokytis jam svarbių ir šių dienų visuomenei aktualių dalykų.

Kauniečiams, kaip ir kitiems Lietuvos žmonėms, noriu pažadėti, kad kovosiu už kokybišką švietimą.

 

Esu sutikusi ne vieną mokytoją, kurie įkvėpė ir parodė, kokie gali būti mokytojai. Žinoma, buvo ir tokių, kurie neišpildė mano lūkesčių. Mokytojų nepasirengimas susijęs su labai dideliu krūviu, kurį jie turi atlaikyti, – tiek administraciniu, tiek programų, kurios nuolat kinta ir reikia skubiai prisitaikyti prie naujų reikalavimų, įgyvendinimu, šalia nepakankamų priemonių, nepakankamų atlyginimų.

– Į švietimo sistemą dabar žiūrite pro politikos akinius. Norėtumėte ką nors iš esmės keisti švietimo sistemoje?

– Taip, norėčiau iš esmės keisti. Būtent – iš esmės. Reikėtų peržiūrėti ugdymo programą ne dėl siekio leisti naujus vadovėlius, o dėl siekio patenkinti šiuolaikinių vaikų poreikius, – tai kompiuterinio raštingumo ugdymas, finansinis raštingumas, turėtų būti sustiprintas pilietinis ugdymas, istorijos mokymas, geopolitinės aktualijos. Norisi parengti žmogų būti pasaulio piliečiu, pasirengusiu atstovauti Lietuvai pasaulio rinkoje.

Kitas dalykas – mokytojo pozicija visuomenėje. Iki 2025 m. mokytojo profesija turėjo tapti elitinė. 2025-ieji – ne už kalnų, o iki elitinės pozicijos dar yra ką veikti – pradedant nuo atlyginimų, darbo sąlygų, motyvavimo tapti mokytoju. Šiuo metu net Edukologijos universiteto nebėra, turėtų atsirasti daugiau inovatyvių mokytojų rengimo programų. Dirbti mokytoju yra nuostabi dovana – prisiliesti prie kiekvieno vaiko ugdymo, mokymosi proceso, matyti įsižiebiančias akis, kai jis supranta ar pradeda suprasti, arba kai jam kyla mintis, ką jis norėtų išmokti. Mes turime nuostabių pedagogų, ekspertų, manau, galime sutelkti jėgas ir savo valstybę įprasminti per švietimą.

– Politika nėra ramus pasiplaukiojimas valtimi. Situacijų būna įvairių, kartais reaguoti tenka žaibiškai. Kaip tvarkotės sudėtingose situacijose?

– To jau dirbdama su vaikais šiek tiek išmokau. Visų pirma nepriimti asmeniškai streso šaltinio. Žvelgti kritiškai ir racionaliai, vertinti faktus, o ne interpretacijas to, kas įvyko. Manau, racionalumas man labiausiai padeda.

– Ar yra lyderių, kurie jus įkvepia?

– Sakyčiau, mane labiausiai įkvepia moterys politikės: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė, Ingrida Šimonytė. Tai ryškiausi vardai. Man žavu matyti vis daugiau moterų politikoje.

– Ką veikiate po darbo valandų?

– Esu vyresnioji skautė. Neseniai perėmiau draugovės draugininkės pavaduotojos pareigas. Esu atsakinga už kandidačių į vyresniąsias skautes programą. Tai irgi įdomi neformalaus švietimo dalis – tenka daug bendrauti ir padėti merginoms siekti asmeninių tobulėjimo tikslų.

Mėgstu kiną. Bent vieną vakarą per savaitę stengiuosi pasižiūrėti kokį nors filmą. Mėgaujuosi muzika, turiu daug muzikuojančių draugų, kurie pakviečia į savo ar kitų koncertus. Ateityje planuoju studijuoti švietimo vadybos magistrą.

– Iš ko sulaukiate geriausių patarimų?

– Ko gero, iš mamos. Nors paauglystėje dažnai pykdavomės ir nuomonės išsiskirdavo, aš visaip bandžiau maištauti, bet taip jau susiklostė gyvenimas, kad mama geriausiai mane pažįsta ir puikiai žino, ką ir kaip pasakyti. Geri patarimai būna ir tada, kai pati paprašau jų, – tada jie aktualiausi ir tinkamiausi.

– Kaip siejate save su Kaunu?

– Mano santykis su Kaunu – šiek tiek dar medaus mėnesio fazėje. Kaunas mane labai žavi. Žinoma, į aktualijas dar turiu įsigilinti, tačiau kauniečiams, kaip ir kitiems Lietuvos žmonėms, noriu pažadėti, kad kovosiu už kokybišką švietimą.

Kauniečiams, kaip ir kitiems Lietuvos žmonėms, noriu pažadėti, kad kovosiu už kokybišką švietimą.

Politinė reklama bus apmokėta iš „Laisvė ir teisingumas“ PK sąskaitos. Užs. 1899295.