Šliejasi prie vadovybės

Tėvynės sąjunga gegužės pradžioje Vilniuje, Katedros aikštėje, pristatė savo rinkimų programą. Po pristatymo užgrojus muzikai, politikai pradėjo šokti, o į jų gretas įsiliejo ir konservatorių partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. Šalia jo kojas kilnojo šios partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas, Druskininkų savivaldybės tarybos narys Vilius Semeška.

Gegužės pabaigoje vykusiame partijos suvažiavime V.Semeška ne tik pozavo draugiškai sukirtęs rankomis su partijos naujuoju pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu, bet rėžė ir ugningą kalbą: "Sąžiningų valstybės architektų, statybininkų, įvairių sričių profesionalų mes turime, todėl pats metas pasiraitoti rankoves ir įrodyti Lietuvos piliečiams, kad mūsų projektuojami, statomi ir prižiūrimi namai Lietuvai – patys geriausi ir saugiausi: kurti, dirbti, investuoti, sugrįžti – oriai gyventi."

Po kelių dienų Kauno rajone vykusiame "Laisvės piknike" buvo gausu konservatorių, o greta G.Landsbergio vėl buvo galima išvysti V.Semešką.

Nepaisant šmėžavimo apie pirmuosius partijos asmenis, V.Semeškai nebuvo patikėta vienmandatė rinkimų apygarda būsimuose Seimo rinkimuose. Tiesa, jis iškeltas kandidatu daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tačiau neaišku, kelintas bus po reitingavimo.

Dienraščio turimi dokumentai rodo, kad praeityje V.Semeškos ne taip jau ir sąžiningai bei oriai, kaip jis deklaravo per partijos suvažiavimą, gyventa.

Pirko bevertes akcija

Kandidatuodamas į Druskininkų savivaldybės tarybą, Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje biografijoje V.Semeška teigia vadovavęs daugeliui bendrovių. Viena jų – Vilniuje iki šiol veikianti Vokietijos įmonė "G-U Baltic". Tiesą sakant, tokios bendrovės nėra, o yra "Gretsch-Unitas Baltic". Tai Vokietijoje registruotos firmos "Gretsch-Unitas GmbH", langų ir durų, automatinių įeigos sistemų ir pastatų valdymo sistemų lyderės, antrinė įmonė. Gal būsimasis politikas paprasčiausiai nedrįso rašyti tikrojo pavadinimo todėl, kad su šia įmone jį sieja ne itin malonūs prisiminimai ir teismų suolai.

V.Semeška įmonei vadovavo nuo 1997 m. liepos pabaigos iki 2000 m. lapkričio 21 d. 2000-ųjų lapkričio 6 d. vyko bendrovės akcininkų susirinkimas. Galima manyti, kad vokiečiai turėjo rimtų priekaištų V.Semeškai, nes jam buvo pasiūlyta nutraukti su bendrove darbo sutartį ir parduoti turimas akcijas. Vyras nė su vienu siūlymu nesutiko. Praėjus dešimčiai dienų po akcininkų susirinkimo, V.Semeška kreipėsi į finansų maklerio įmonę "Finasta" ir davė pavedimą už įmonės pinigus, daugiau kaip 108 tūkst. litų, nupirkti per 12 tūkst. akcinės bendrovės "Švenčionėlių grūdai" akcijų – po 9 litus už akciją.

Bėda ta, kad jau 1997 m. "Švenčionėlių grūdų" akcijos buvo perkamos po 0,2 lito už akciją, o 1999 m. spalio viduryje šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla dėl jos nemokumo. Taigi tuo metu, kai V.Semeška įgaliojo nupirkti akcijas, jos buvo visiškai bevertės.

Nuostolių – už pusę milijono

Kai bevertės akcijos atsidūrė vokiečių verslininkų bendrovės balanse ir V.Semeškai su bendrove atsisveikinus, "Gretsch-Unitas Baltic" pasisamdė audito įmonę "Verslo auditas" ir įpareigojo atlikti buvusio direktoriaus V.Semeškos atliktų ūkinės komercinės veiklos operacijų patikrinimą.

Auditorė Dangutė Pranckėnienė konstatavo, kad bendrovei žala padaryta nupirkus bankrutavusios bendrovės akcijas. Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad netrukus iki akcininkų susirinkimo V.Semeška apmokėjo advokato R.Mikliušo kontoros atsiųstą sąskaitą. Už 225 valandų žodines konsultacijas ir kitus per 400 valandų atliktus darbus buvo sumokėta 125 tūkst. litų. Tačiau sąskaita neturėjo juridinės galios, nes nebuvo nurodyti privalomi rekvizitai. Todėl, auditorės teigimu, sumokėta suma negali būti pripažinta pelno mokestį mažinančiomis sąnaudomis, negalima bus susigrąžinti per 22 tūkst. litų PVM. Direktoriaus žala bendrovei – per 52 tūkst. litų.

Vokiečių kapitalo bendrovė buvo sudariusi sutartį su "Endwood International", kad pastaroji atliktų rinkos tyrimus Baltijos šalyse. Likus mėnesiui iki akcininkų susirinkimo, V.Semeška priėmė atliktus darbus ir už juos sumokėjo 55 tūkst. JAV dolerių. Tačiau išeidamas iš darbo tyrimų taip ir nepaliko. Auditorė šiuos pinigus taip pat įvardijo kaip padarytą nuostolį.

Auditorė taip pat konstatavo, kad V.Semeška bendrovei padarė per 35 tūkst. litų nuostolį, neteisėtai, pažeisdamas akcininkų neturtines ir turtines teises, sudaręs penkerių metų sutartį su viena iš konsultacinių bendrovių. Sutartis buvo sudaryta ir su kita konsultacine bendrove, tačiau nutraukta V.Semeškai paliekant direktoriaus kėdę. Už sutarties nutraukimą be jokios priežasties iš vokiečių verslininkų kišenių auditoriams kaip kompensacija buvo išmokėta 60 tūkst. litų, nors sutartyje buvo numatyta mokėti 50 tūkst. litų.

Prieš akcininkų susirinkimą V.Semeška sudarė projektavimo sutartį su fiziniu asmeniu, kuris įsipareigoja atlikti pastato rekonstravimo projektą. Užuot sumokėjęs avansą, V.Semeška architektei pervedė visą suderėtą sumą – per 50 tūkst. litų.

"Iš viso tiesioginė žala, kurią patyrė UAB "Gretsch Unitas Baltic" yra 494 144 litai", – V.Semeškos veiklą įvertino auditorė.

Teismai ašaromis nepatikėjo

Dėl beverčių akcijų vokiečiai kreipėsi į teismą. Jų manymu, V.Semeška, būdamas bendrovės administracijos vadovu, galėjo ir privalėjo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, tačiau nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo, nes jo nurodymu sudarytas sandoris bendrovei yra ekonomiškai nenaudingas, akivaizdžiai viršijantis normalią gamybinę-ūkinę riziką. Tuo remiantis, buvo prašoma iš V.Semeškos priteisti padarytą bendrovei nuostolį – per 108 tūkst. litų.

Vilniaus apygardos teismas, nors ir konstatavęs, kad V.Semeška, pirkdamas bankrutavusios bendrovės akcijas, atliko veiksmus, "akivaizdžiai viršijančius normalią gamybinę-ūkinę riziką", vokiečių ieškinį atmetė. Motyvas – ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto ir jos dydžio.

Lietuvos apeliacinis teismas istoriją su akcijomis įvertino atvirkščiai nei pirmosios instancijos teismas. Buvo konstatuota, kad sudarant sandorį "Švenčionėlių grūdų" akcijos buvo bevertės, o V.Semeška sandorį atliko po to, kai bendrovės akcininkų susirinkimo metu jam buvo pasiūlyta nutraukti su bendrove darbo sutartį ir parduoti turimas bendrovės akcijas.

Tiesa, V.Semeška bandė gintis, kad akcijos buvo perkamos tikslingai, siekiant perimti bankrutuojančios bendrovės turtą. Teismas tuo nepatikėjo: sandoriu už 108 tūkst. litų buvo nupirkta tik 0,35 proc. bendro bankrutuojančios bendrovės turto. Taigi vokiečiai, kaip akcininkai, neįsigijo jokios galimybės daryti įtaką įmonės veiklai, juolab kad, iškėlus bankroto bylą, bendrovės valdymas pereina kreditorių susirinkimo ir administratoriaus dispozicijon ir akcininkai jame nedalyvauja.

Apeliacinis teismas nutarė patenkinti UAB "Gretsch-Unitas Baltic" reikalavimą ir priteisė iš V.Semeškos Vokietijos bendrovės naudai per 108 tūkst. litų žalos atlyginimą ir per 8 tūkst. litų teismo išlaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą.

Beje, ši V.Semeškos byla tapo savotišku vadovėliu būsimiems teisininkams. Ją savo magistro darbuose yra citavę Vilniaus, M.Romerio universitetų studentai.

Ieškojo, ko nepametęs

Ši publikacija būtų neatsiradusi, jei į redakciją nebūtų kreipęsi kauniečiai, atkreipę dėmesį į V.Semeškos gyvenimo pokyčius – iš verslo į politiką. Žmonės teigė, kad šis politikas juos kelis metus buvo įsukęs į teismų karuselę, o vienu metu buvo galima įžvelgti net galimą sukčiavimą.

Istorija prasidėjo, kai V.Semeškos bendrovė "Vilo", užsiimanti nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, su beveik 2 ha sklypo bendraturčiais sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Pašnekovų teigimu, V.Semeška tarėsi sklypą perkantis būsimai parduotuvei "Lidl".

Pardavimo pirkimo sutartyje buvo aptarti keli esminiai punktai. V.Semeška įsipareigojo pardavėjams sumokėti dalį sklypo kainos – beveik 376 tūkst. litų, per metus patvirtinti detalųjį planą, numatantį pakeisti žemės paskirtį į tinkamą prekybos centro statybai. Jei pastaroji sąlyga nebus įvykdyta, sutartis automatiškai nutrūksta, o sumokėti pinigai kaip bauda lieka žemės savininkams.

Kauno miesto savivaldybė paprašė pakoreguoti parengtą planą – praplėsti servitutą elektros tinklams, spręsti klausimą dėl sklype esančios ir valstybei priklausančios melioracijos sistemos išsaugojimo. Neatmestina prielaida, kad šios sąlygos V.Semeškai pasirodė nepriimtinos ir jis panoro per teismą susigrąžinti pirminę įmoką ir dar gauti nuo sumos 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmos instancijos Kauno apygardos teismas V.Semeškos bendrovės ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovų, sklypo savininkų, priešieškinį visiškai – nutraukė sutartį dėl sklypo pardavimo ir atmetė ieškovo reikalavimą priteisti sumokėtus pinigus. Antrosios instancijos teismas V.Semeškos pasigailėjo: Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad sumokėtas avansas yra per didelis, ir netesybas įvertino 220 tūkst. litų.

Sklypo šeimininkai šią teismo nutartį apskundė kasacine tvarka, o Aukščiausiasis Teismas sustabdė jos vykdymą, kol byla nebus išnagrinėta. Nepaisant to, V.Semeška, remdamasis apeliacinio teismo nutartimi, kreipiasi į vieną iš antstolių, prašydamas areštuoti dalį sklypo. Pastarojo savininkai – į teismą, aiškindami, kad antstolio veiksmai neteisėti. Teisme išaiškėja, kad nekilnojamąjį turtą areštavo antstolio padėjėja, tokiam veiksmui neturėjusi antstolio įgaliojimų.

Pasak pašnekovų, Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinio teismo nutartį ir paliko galioti Kauno apygardos teismo sprendimą.

Nenori prisiminti

"Kauno dienai" susisiekus su V.Semeška, pastarasis atsisakė atsakyti į klausimus.

TS-LKD pirmininkas G.Landsbergis taip pat nebuvo itin kalbus. "25 metų senumo biografijos detales geriausiai pakomentuotų pats Vilius Semeška. Jo aktyvi ir principinga politinė veikla kovojant už skaidrumą Druskininkų savivaldybėje leidžia pasitikėti jo puoselėjamais skaidrumo standartais. Todėl tikiu, kad jis paaiškins visas aplinkybes", – sakė G.Landsbergis.