- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas pateikimo stadijoje pritarė Rinkimų kodekso pataisoms. Projekte siūloma nuo 7 proc. iki 5 proc. sumažinti patekimo į Europos Parlamentą (EP) kartelę jungtiniam kandidatų sąrašui, taip pat koreguoti pagal rinkimų kvotas nepaskirstytų mandatų paskirstymo tvarką.
Už balsavo 91, prieš – 1, susilaikė 7 parlamentarai.
„Šis pataisymas didelės esmės nekeičia, nes, nepaisant to, kad kartelė yra 5 proc., yra dar toks dalykas, kaip mandatų skirstymo kvota, kuri Lietuvoje dėl mažo mandatų skaičiaus Europos Parlamente yra ženkliai didesnė nei 5 proc. 2014 metais, norint gauti mandatą reikėjo 7,98 proc. balsų, 2016 metais – 6,52 proc. 5 proc. riba reiškia, kad ją peržengusi politinė jėga arba koalicija tiesiog dalyvauja skirstant mandatus ir jos kvota yra skaičiuojama“, – Seimo išplatintame pranešime cituojamas vienas projekto iniciatorių, konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Siūloma, kad, Seimui pritarus, kandidatų sąrašas arba jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Tokiu būdu būtų atsižvelgta į Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, numatančius, kad valstybės narės gali nustatyti minimalią vietų į EP paskirstymo ribą, tačiau ši riba negali viršyti 5 proc. atiduotų galiojančių balsų.
Taip pat Rinkimų kodekse planuojama numatyti, kad pagal rinkimų kvotas nepaskirstyti mandatai būtų skirstomi po vieną kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus, vietoj šiuo metu numatyto skirstymo kandidatų sąrašams, gavusiems mandatų.
Pasak vieno iš Rinkimų kodekso rengėjų, konservatoriaus Andriaus Vyšniausko, pasiūlyti pakeitimai yra būtini ES teisės akto įgyvendinimui.
ELTA primena, kad Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) arba ES teisės aktus.
Kaip ELTA jau skelbė, dėl galimo prieštaravimo ES teisei opozicijos atstovai kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus, prašydami skubiai pakoreguoti šį teisės aktą.
Kreipimąsi pasirašė Mišriai Seimo narių grupei atstovaujančios parlamentarės Rita Tamašunienė ir Agnė Širinskienė, „darbietis“ Andrius Mazuronis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Guoda Burokienė.
Jie prašė neatidėliotinai taisyti „Rinkimų kodekso klaidas, eliminuoti teisines dviprasmybes ir organizuoti Europos Parlamento (EP) rinkimus Lietuvoje pagal įgyvendinamuosius ES teisės aktus“. Anot opozicijos, pakeitus Rinkimų kodekso nuostatas, reglamentuojančias rinkimus į EP, būtų išvengta pažeidimų procedūros Lietuvai.
Seimo opozicijos teigimu, dabartinė rinkimų į EP tvarka diskriminuoja mažas politines jėgas, nes mandatų skaičiavimo tvarka, jos vertinimu,yra nesąžininga ir palankesnė didelėms politinėms jėgoms.
Rinkimų kodeksas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, todėl jo keitimo procedūra yra sudėtingesnė. Jis gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios ne mažesne kaip 85 visų Seimo narių balsų dauguma.
EP rinkimai Lietuvoje vyks šių metų birželio 9 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ir E. Bajarūnas neskundė teismui VTEK išvados dėl įstatymo pažeidimo2
Viešųjų ir privačių interesų įstatymą pažeidę prezidentas Gitanas Nausėda ir buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas šį pažeidimą konstatavusios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvado...
-
A. Mazuronis prezidento rinkimuose siekia ne tik pergalės (interviu)4
Darbo partijos kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis neslepia, kad „darbiečiams“ pergalė šalies vadovo rinkimuose nėra svarbiausias tikslas. Jo teigimu, lenktynėse dėl Daukanto aikštės rūmų vadovo posto partija taip pat ...
-
G. Landsbergis: laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas14
Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna. ...
-
Prezidentai: Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį10
Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai. ...
-
Premjerė: per du narystės ES dešimtmečius Lietuva tapo sėkmingųjų klubo nare9
Per 20 narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva tapo laimingųjų ir sėkmingųjų klubo nare, trečiadienį sveikindama gyventojus su sukaktimi teigė premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Seimo pirmininkė: narystė ES – svarbiausias žingsnis atkūrus nepriklausomybę7
Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga. ...
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje19
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi11
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos35
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...