Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu įteisinti  atostogas, tačiau 13 metų viskas baigiasi tik pasvarstymais.

Naujai atėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė įteisinti 40 dienų atostogas, tačiau didelės paramos nesulaukė net iš koalicijos partnerių.

Problema ne trukmė, kodėl 40 dienų, jei eilinis pilietis jų gauna vos 20, problema ta, kad esą Seimo narys ir po palmėmis Seimo narys, ir net vandenyne gali rengti susitikimus su rinkėjais. Nors niekas to ir neginčija.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją „per kasmetines atostogas Seimo narys išlaiko visus savo, kaip Tautos atstovo, įgaliojimus, o Seimas, net jei Tautos atstovai atostogauja, nepaliauja buvęs Tautos atstovybe ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucija“.

Seimo plenarinių posėdžių salė ištuštėjo liepos 11 dienos pavakarę. Kai kurie parlamentarai it mokinukai paliko netvarkytus stalus, išmėtytus dokumentus ir net termosus su kava. Jie sugrįš tik rugsėjo 10 dieną, kai prasidės rudens sesija.

Todėl atostogos sudarytų tam tikrus pretekstus įvairiems dalykams, jei mes vis baubų ieškom ir priešų aplink, tai, manau, reikia vadovautis senomis demokratijomis, o ne išradinėti savo dviratį.

Neposėdžiauja ir beveik visi komitetai. Rugpjūčio 9 dieną rinkosi vienintelis Kaimo reikalų komitetas, likusieji 14 sprendimų priėmimus atidėjo rudeniop.  Pirmasis padarė pertrauką vienas svarbiausių Seime Biudžeto ir finansų reikalų komitetas, paskutinį kartą posėdžiavęs birželio 29 d., tai yra likus 12 dienų iki sesijos pabaigos.

Audito komitetas rinkosi liepos 4 d., jo pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad sukviesti kolegas vasaros metu, ko gero, būtų sunkiai įgyvendinama užduotis.

„Mano komitetas tikrai labai mažas – vos 9 žmonės,  tai kvorumą garantuoti nelengva kartais ir sesijos metu. Tai ar aš galėčiau sukviesti Seimo narius taip, kad būtų kvorumas, tikrai galvos nukirsti nedėčiau“, – tvirtino I.Šimonytė.

Konstitucijoje numatytos dvi Seimo sesijos: nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos trunkanti rudens sesija ir nuo kovo 10 iki birželio 30 dienos pavasario.

Seimo Statute numatyta,  jei tarp sesijų nevyksta komitetų posėdžiai, parlamentarai savo darbo laiką planuoja savarankiškai.

Konstitucinis Teismas daugiau nei prieš dešimtmetį išaiškino, kad „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę“, tad pertraukos tarp sesijų neturi virsti poilsio laiku.

Šios kadencijos Seime registruotas naujas parlamentarų veiklą reglamentuojantis įstatymas atostogų taip pat nenumato. Kalbinti Seimo senbuviai ir pirmą kadenciją dirbantys parlamentarai sako, kad Seimo narys yra laisvas spręsti, kur ir kaip jam darbuotis.

Europos reikalų komiteto vicepirmininkė ir Užsienio reikalų komiteto narė Aušrinė Armonaitė sako, kad du komitetai, kuriuose ji dirba, šiuo metu neposėdžiauja, tačiau ji pati visa galva pasinėrusi į darbus, vos ne kasdien būna Seime.

Liberalams atstovaujanti A. Armonaitė sako, kad siūlymai reglamentuoti parlamento narių atostogų laiką ir trukmę – sovietmečio reliktas.

„Kiek teko susipažinti, tai atostogų reglamentavimas ir politinės veiklos bandymas įsprausti į tam tikrus su darbo santykiais siejamus rėmus yra postsovietinių respublikų bruožas ir taip pat Jugoslavijos buvusių respublikų bruožas. Vakarų Europoje, kuriai ir mes save tarsi ir prisiskiriame, to nėra ir tiesą sakant, aš manau, kad to nereikia“, – tikino A. Armonaitė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nesirenka į posėdžius nuo pat sesijos pabaigos. Šio komiteto vadovas Algirdas Sysas iš kišenės traukia „geležinį“ argumentą. Jei valstybę ištiktų krizė, ir Seimui tektų balsuoti, kaip numatyta Konstitucijoje, ar įvesti tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti šalyje mobilizaciją ir panaudoti karines pajėgas, tai, anot A. Syso, teisėtai atostogaujantys Tautos išrinktieji gali ir nesusirinkti priimti šių sprendimų.

„Šimtą kartų atsakau: ne. Skaitykim Konstituciją, ką ekstremaliais atvejais priima Seimas. Todėl atostogos sudarytų tam tikrus pretekstus įvairiems dalykams, jei mes vis baubų ieškom ir priešų aplink, tai, manau, reikia vadovautis senomis demokratijomis, o ne išradinėti savo dviratį“, – piktinosi A. Sysas.

Vis dėlto Seimo Pirmininkas ir dar du valdantieji Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovai siūlo šį įstatymo projektą papildyti – įteisinti 40 dienų atostogas, padalijus jas į dvi dalis: žiemos ir vasaros. Panašiai tiek trunka ir pertraukos tarp sesijų.

Valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis sako, nepalaikantis šio konkretaus pasiūlymo, tačiau mano, kad parlamentarams reiktų liautis slapukauti ir pagaliau legalizuoti atostogas.

„Kiek žinau Europos praktiką, tai nedaug šalių yra įteisinę atostogas, bet vėlgi, tai nereiškia, kad tai yra teisinga. Nes iš tikrųjų Seimo nariams yra pakankamai nepatogu, kai bando susiruošti su šeima ilsėtis ir kai tos atostogos nėra niekaip reglamentuojamos. Tuo labiau dar skaičiuojamos išlaidos parlamentinei veiklai, kas yra visiškai nelogiška, nes tuo laiku žmonės nedirba“, – sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Šiuo metu Seimo narių parlamentinei veiklai kas mėnesį skiriama apie 800 eurų. Seimo senbuvis socialdemokratas A. Sysas atremia, kad Tautos išrinktieji laisvi rinktis.

„Yra laikas, kada pats Seimo narys apsisprendžia ar jis po palmėmis su rinkėjais susitinka, vandenyno bangose maudydamasis, važiuodamas į atlaidus ar į kokią miestelio šventę, ar sėdėdamas kabinete“, – teigė A. Sysas.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius primena parlamentarams Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad laikotarpis tarp sesijų nėra atostogos  ir ragina Seimo narius pripažinti, kad jie piktnaudžiauja atsisakydami vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimą, kurio sprendimai privalomi visiems, Seimo nariams taip pat, ir padėtį skubiai taisyti.

„Lietuva yra vienintelė turbūt Europos valstybė, kurioje parlamentarai gali net penkis mėnesius nesirinkti į plenarinius posėdžius, nevyksta komitetų, komisijų posėdžiai. Europos valstybių parlamentai paprastai kiekvienais metais priima sprendimą, kokį laikotarpį jie nesirenka į posėdžius. Ir tas laikotarpis yra protingas – vienas mėnuo, pusantro mėnesio, su Kalėdinėmis atostogomis gal du mėnesiai. Bet ne penki mėnesiai“, – sako dr. V. Sinkevičius.

Plačiau apie tai – reportaže.


Šiame straipsnyje: SeimasatostogosKonstitucija

NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Na, nenori tų atostogų, tai ir nereikia - va, Prezidentė irgi neatostogauja. BET - mūsų teisė pareikalaut kad sesija vyktų NEPERTRAUKIAMAI; - kaip jie gali atostogaut jei darbai nepadaryti? (baigsis kadencija - pailsės; mes juos juk samdom konkrečiam laikotarpiui, tai jiems ir išeitinės NEPRIKLAUSO!

anekdotas

anekdotas portretas
Klausimas,kuo skiriasi semo narys nuo meškos? Atsakymas ,meška miega žiemą seimūnas ištisus metus

Pasiulymas

Pasiulymas portretas
geriau isiteisintu kiek dienu turi dirbti.. nors toks tolkas butu durniems sprendimasms
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių