- Artūras Ketlerius, Milena Andrukaitytė BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialdemokratų frakcijos atstovas Mindaugas Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, pareiškė Seimo komitetas.
Kelia grėsmę nacionaliniam saugumui
Atlikęs tyrimą dėl M.Basčio ryšių Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) taip pat konstatavo, kad „artimi Seimo nario M.Basčio ryšiai su buvusiais ir esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.
Šios komiteto išvados buvo patvirtintos „už“ balsavus 8 komiteto nariams ir vieninteliam socialdemokratui Juozui Olekui buvus prieš. Dėl šių išvadų dar balsuos visas parlamentas.
„Rosatom“ stato atominę elektrinę Baltarusijoje netoli sienos su Lietuva, įmonės planuose anksčiau buvo ir jėgainė Karaliaučiaus krašte.
Išvadose pažymima, kad Seimo narys M.Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, „siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“.
„Mes matome požymius ir matome Rusijos veiksmus, kuriais buvo siekiama pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, trukdyti Lietuvai integruoti savo energetikos sistemas į Vakarus, ir tas trukdymas arba ta aktyvi veikla visų pirma pasireiškė per „Rosatom“ ir jos dukterines įmones“, – per spaudos konfereciją Seime pristatydamas išvadas pažymėjo komiteto vadovas Vytautas Bakas.
„Šiandien to neįvyko, bet tik dėl to, kad Lietuvos politikoje buvo žmonių, pareigūnų, kurie užkirto kelią šitiems projektams.
Jei ponui M.Basčiui ir jo kolegoms, bendražygiams, kurie atstovavo „Rosatom“, būtų pavykę šitie sumanymai, šiandien Lietuva būtų dar labiau įtraukta į Rusijos įtakos zoną, mes vystytume tokius projektus kaip Kaliningrado atominė elektrinė, mūsų ekonomika, verslas būtų įtrauktas į sudėtingas ir pelningas schemas“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Taip pat komentuodamas tyrimo išvadas jis sakė, kad M.Basčio istorija „primena tipišką, vadovėlinę verbavimo ir veikimo schemą, kai pradedama nuo nedidelių uždavinių kaip karių kapai, nedidelių paslaugų, tarpininkauti vienai kitai vizai, ir einama prie stambių projektų ir stambios įtakos“.
Tyrimo duomenimis, M.Bastys tarpininkavo vienam verslininkui, kad jis gautų užsakymą Šakiuose tvarkyti sovietų karių kapines.
Bendravo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis
NSGK taip pat atskleidė, kad Seimo narys nuolat bendravo su Rusijos specialiųjų tarnybų atstovais.
„Seimo narys M.Bastys dar iki 2004 metų palaikė sisteminius ryšius su Rusijos žvalgybų aukštais pareigūnais, kuris vienas buvo išsiųstas iš Lietuvos už nesuderinamą su Lietuvos interesais veiklą, o kitas buvo paskelbtas persona non grata – tai yra nepageidaujamu asmeniu vienoje iš NATO šalių“, – teigė V.Bakas.
Pristatęs tyrimo išvadas komiteto vadovas reziumavo, kad „Seimas ir Lietuvos politinė sistema sulig šituo tyrimu turi progą išsivalyti“.
Taip pat V.Bakas stebėjosi, kad M.Basčiui buvo leidžiama daryti karjerą, kartu duodamas suprasti, kad Socialdemokratų partijos vadovybė žinojo apie įtartinus jo ryšius. Tuo metu partijos pirmininkas A.Butkevičius liudydamas komisijai neigė buvęs apie tai informuotas.
„Veikdamas taip, kaip veikia M.Bastys iš nelabai pasižymėjusio politiko pasiekė aukščiausią politikos viršūnę. Tas kelia nerimą, kada visi matė slaptas išvadas, ir žmonės, kurie teikė jo kandidatūrą, matė išvadas, nes buvo adresuotos (iš) Valstybės saugumo departamento, ir vis tiek procesai vyko, tą karjerą darant buvo padedama ją daryti, tai sunku suvokti“, – kalbėjo V.Bakas.
Vienintelis išvadų nepalaikęs socialdemokratas J.Olekas sakė, kad „patvirtindami išvadas perlenkėme lazdą“.
„(Tai padarėme) priimdami sprendimą, apkaltinantį kolegą, kad jis veikė prieš Lieyuvos interesus, turėdami keletą tų epizodų, kuriuos minėjo komiteto pirmininkas, gana skirtingų, kurie bendram tinkle atrodo ne visai gražiai, bet labai suabsoliutindami keletą įvykių“, – kalbėjo J.Olekas.
Kartu socialdemokratas tvirtino, kad „Rosatom“ir Lietuvos interesai buvo priešingi ne visais atvejais.
„Rosatom“, be abejo, turi savo tikslų, ji dažnai atstovauja bendriems Rusijos interesams, bet mūsų atveju „Rosatom“ ir mūsų interesai sutapo, kada mums viena iš didžiausių užduočių buvo sėkmingas Ignalinos atominės elektrinės uždarymas“, – tvirtino J.Olekas.
Rusijos branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“, šiuo metu statanti Baltarusijos Astravo atominę elektrinę, turėjo planų įsitvirtinti ir Lietuvoje, rodo Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga, pateikta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Išslaptinti VSD duomenys
„Rosatom“ Lietuvoje ketino sukurti konsorciumą, kuriam priklausytų „Rosatom“ įmonės ir Lietuvos statybos bendrovės „Vėtrūna“, „Eika“ ir Panevėžio statybos trestas (PST). „Rosatom“ Lietuvos verslininkams žadėjo suteikti užsakymų tiesiant elektros jungtis su Karaliaučiumi, bendradarbiauti „Rosatom“ projektuose, prekiauti elektra, o už tai tikėjosi padedami verslininkų priartėti prie Lietuvos politikų.
Į „Rosatom“ planus įsitvirtinti Lietuvoje buvo įtraukti ir buvę KGB darbuotojai Lietuvoje Kęstutis Puidokas, Piotras Vojeika bei pastarojo artimas bičiulis ir verslo parnneris Jevgenijus Kostinas. Pastarasis, pasinaudodamas pažintimis su socialdemokratu M. Basčiu bandė priartėti prie socialdemokratų viršūnės ir užsitikrinti Algirdo Butkevičiaus palankumą.
Tai rašoma BNS turimoje VSD medžiagoje, kuri išslaptinta trečiadienį.
„Rosatom“ bandė perimti „Vėtrūnos“ akcijas
Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ siekė įsigyti dalį „Vėtrūnos“ akcijų mainais už šiai įmonei grąžintą skolą bei būsimus užsakymus Karaliaučiaus Baltijos atominėje elektrinėje. Taip pat „Rosatom“ siekė užmegzti glaudžius ryšius su kitais verslininkais bei socialdemokratų lyderiais. Darbo ėmėsi „Rusatom Overseas“ atstovybės Kijeve vadovas Aleksandras Mertenas, kuriam tarpininkavo J.Kostinas.
Buvo nuspręsta, kad bus steigiamas „Rosatom“ įmonių ir „Vėtrūnos“, „Eikos“ bei Panevėžio statybų tresto konsorciumas. 2012 metų spalį dėl to Maskvoje susitiko J.Kostinas ir „Vėtrūnos“ atstovas Adolfas Ginaitis, tačiau derybos, anot žvalgybos, sekėsi sunkiai, mat „Vėtrūna“ buvo suinteresuota iš „Rosatom“ atgauti skolas ir tik po to kalbėtis apie galimus kitus „Rosatom“ užsakymus.
„Nuo pat minėto plano atsiradimo pradžios „Vėtrūnos“ ir „Rosatom“ interesai skyrėsi: Lietuvos verslininkams buvo svarbiau atgauti skolą (nors domino ir nauji „Rosatom“ užsakymai), „Rosatom“ vadovams - užmegzti ryšius su Lietuvos valdžios atstovais ir pradėti įgyvendinti strategiškai svarbius projektus (tuo pat metu neatsisakant planų gauti dalį „Vėtrūnos“ akcijų)“, - teigia Lietuvos žvalgyba.
Anot VSD, stringant pokalbiams, 2012 metais J.Kostinas pareiškė, kad laikas derybas dėl konsorciumo „perimti į savo rankas“.
Jau lapkritį J.Kostinas ėmė organizuoti A.Merteno vizitą į Vilnių, kurio metu turėjo būti suderinti konsorciumo steigimo dokumentai. Gruodį į Lietuvą atvykus A.Mertenui, šis susitiko su J.Kostinu ir M.Basčiu, buvo derintas susitikimas ir su A.Butkevičiumi, tačiau šis neatvyko, o „Rosatom“ atstovai buvo patikinti, kad jis galės susitikti su jais, kai bus suformuota nauja Vyriausybė.
Tačiau viešumoje pasklidus apie „Rosatom“ ir M.Basčio susitikimus bei deryboms dėl konsorciumo įsteigimo stringant, 2013 metų rudenį Rusijos branduolinės energetikos gigantės vadovybė ėmė reikšti nepasitenkinimą derybomis, o 2014 metų pradžioje derybos visai nutrūko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų21
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
VRK: dovanodamas gėles moterims Kaziuko mugėje I. Vėgėlė papirkinėjo rinkėjus24
Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė, dovanodamas gėles moterims Kovo 8–osios proga Vilniuje, Kaziuko mugėje, pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, ketvirtadienį nutarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
G. Nausėda: jeigu nesvarstysime dėl 14 sankcijų paketo Rusijai, tai bus didelis nusivylimas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Vadovų Taryboje (EVT) kels klausimą dėl 14 sankcijų paketo Rusijai. Anot jo, jeigu šiuo klausimu nebus diskutuojama, tai bus didelis nusivylimas, ypač toms šalims, kurios taip pat ragina kovoti ...
-
I. Šimonytė su Armėnijos parlamento vadovu aptarė glaudesnius santykius su ES
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonyanu (Alenu Simonjanu) aptarė dvišalius santykius, saugumo padėtį Pietų Kaukazo regione, glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (E...
-
„Valstiečiai“ dėl pranešėjo komisijos darbo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą
Seime ketvirtadienį teikiant laikinosios komisijos išvadas dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, „valstiečiai“ ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl laikinosios komisijos darbo. ...
-
L. Mogenienė paliko Demokratų frakciją Seime3
Seimo narė Laima Mogenienė pasitraukė iš opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. ...
-
I. Šimonytė žada pritarti VSD pranešėjo komisijos išvadoms11
Premjerė Ingrida Šimonytė žada pritarti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms. ...