Seime užvirė pasiruošimo referendumui dėl pilietybės darbai

„Viena formuluotė skamba taip: gimimu įgytos pilietybės negalima prarasti prieš žmogaus valią“, – po darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas Arvydas Nekrošius.

„Dar kitas siūlymas, 12 straipsnio 2 dalį pakeisti taip: išskyrus konstitucinio įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis“, – alternatyvų variantą pristatė „valstietis“ A. Nekrošius.

Dėl formuluotės referendumui darbo grupė planuoja apsispręsti kitą savaitę, o tada imtis kitų organizacinių darbų.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke sakė, kad priimtinos visos formuluotės, kurios „vienija, o ne skaldo tautą“.

„Ir jei mes neišskirsime brolių, seserų Australijoje, apsibrėždami Europos Sąjungos ar NATO šalimis, tai jau geras žingsnis“, – sakė bendruomenės vadovė.

Reikia 1,3 mln. balsų „už“, kad būtų pakeistas Konstitucijos 12 straipsnis.

Kita svarbi nuostata, pasak D. Henke, yra galimybė išsaugoti gimimu įgytą pilietybę.

„Pasaulio lietuvių bendruomenė akcentuoja jau dešimt metų, kad gimimu įgytą pilietybę privaloma išsaugoti ir išlaikyti. Nekalbame apie dvigubas, trigubas pilietybes, tai visai kita sąvoka – gimimu įgyta pilietybė“, – kalbėjo PLB vadovė.

Ji kartu svarstė, jog referendumą skelbiant su prezidento rinkimais 2019 metais liks mažai laiko jam pasiruošti, tad įvardijo ir kitą galima datą – 2020 metų Seimo rinkimus.

„Reikia 1,3 mln. balsų „už“, kad būtų pakeistas Konstitucijos 12 straipsnis. (...) Aš manau, kad iki 2019 metų yra labai trumpas laikas. PLB neatmeta ir to atvejo, kad referendumas galėtų vykti per Seimo rinkimus 2020-aisiais, laimėtume daugiau laiko pasiruošti“, – sakė D. Henke.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad įmanoma surengti referendumą ir 2019 metais, bet reikia visuomenės informavimo kampanijos, „kad informacija apie referendumą pasiektų kiekvieną Lietuvos pilietį“.

„Viskas priklauso nuo sprendimo greičio, man bent patinka tai, kad valdantieji sureagavo į PLB raginimą kuo greičiau spręsti, šiandien aš jau supratau, kad skuba buvo priimta visų partijų. Aš manau, tai įmanoma padaryti, visiems susitelkus per metus, tačiau turime tai daryti nedelsiant“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Dvigubos pilietybės įteisinimo prašo išeiviai. Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais, tuo metu pasaulio lietuviai siūlo svarstyti ir vėlesnę datą, per 2020 metų Seimo rinkimus.

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.