Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą

Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 15.

Opozicija pasigedo mokesčių reformos

Opozicijos teigimu, kitų metų šalies pajamų ir išlaidų planas nėra orientuotas į ateitį, valdantieji sako, kad jis – geresnis nei ankstesnių metų.

„Tai socialiai orientuotas biudžetas, gerinantis gyventimą tiems, kam labiausiai reikia, padedantis ilgalaikius pamatus toliau tęsti neišvengiamai svarbias reformas. Manau, kad 2018 metais kiekvienas Lietuvos žmogus pajaus, kad valstybė juo rūpinasi“, – po balsavimo teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Valstybės biudžetas kitąmet numatomas deficitinis, o socialinio draudimo bei sveikatos ir savivaldos biudžetai – pertekliniai. Viešųjų finansų perteklius sudarys 0,6 proc. BVP – 0,5 punkto daugiau nei šiemet (0,1 proc. BVP). Jei pavyktų įgyvendinti šiuos planus, Lietuvos viešieji finansai būtų pertekliniai trejus metus iš eilės.

Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumui, sveikatos apsaugai, verslumo ir investicijų skatinimui, jis didins savivaldybių finansinį savarankiškumą. Pasak jo, socialinei atskirčiai mažinti kitais metais numatyta 600 mln. eurų daugiau negu šiemet.

Biudžeto ir finansų komiteto narys, valdančiųjų socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis mano, kad biudžete atsižvelgiama į mažiausias pajamas gaunančius žmones.

„Dar labiau norėtųsi paremti jaunas, vaikus auginančias šeimas, bet šitai išspręsime 2019 metų biudžete“, – BNS sakė jis.

Opozicija pasigenda mokesčių reformos, kurią valdantieji žadėjo dar pavasarį.

„Be reformų nei sveikatos, nei švietimo neišgelbėsime“, – teigė liberalas Kęstutis Glaveckas.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad kitų metų biudžetas „nėra labai blogas“ – ekonomika auga, gyventojai mokesčių sumoka vis daugiau, todėl šiek tiek didinami atlyginimai, pensijos, išmokos.

„Kita vertus, nėra didelis menas – padalinti žmonių suneštus pinigus, bet valdžios reikalas yra ne tik padalinti, bet ir pasirūpinti, kad uždirbtume daugiau, kad pyragas būtų didesnis, bet tam reikia pastangų, bet tokiems dalykams nėr nei laiko, nei idėjų,“ – BNS sakė M.Majauskas.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas piktinosi, kad valstybė tuščiai švaistosi pinigais, rengdama aukštos kvalifikacijos darbuotojus, o jie vėliau emigruoja,

Mišrios Seimo narių grupės narė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad 2018 metų biudžetas „toks, koks ir anksčiau“: „Iš vidurinio sluoksnio paima ir apačioms atiduoda. Ir didina bendrą skurdo lygį“.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis biudžetą vadina „socialiai neorientuotu“, nes, pasak jo, jis negerina dirbančiųjų finansinės padėties.

„Numatoma didelė infliacija, ekonomikos, kainų augimas bei paslaugų brangimas. Įteisinamas didelis diskriminavimas žmonių, kurie bando užsidirbti ir gyventi. Gydymui provincijoje nebeskiriama pinigų, viskas nukreipiama į centrus, nesirūpinama rajonų poliklinikų išlaikymu ir išsaugojimu,“ – BNS teigė parlamentaras.

Nuo sausio iki 400 eurų didinama minimali alga, iki 380 eurų – neapmokestinamas pajamų dydis. Pensijų kėlimui kitąmet skirta daugiau negu 370 mln. eurų, iš jų pensijų indeksavimui – 170 mln. eurų. Žadama, kad kitais metai pensijos augs vidutiniškai 63 eurais. Šalpos pensijų, kurios nedidintos 10 metų, kėlimui numatyta 17,8 mln. eurų, o pareigūnų – 1 mln. eurų.

„Vaiko pinigai“, kurie bus mokami visiems šalies vaikams, nuo sausio sieks 30 eurų – tam numatyta 195 mln. eurų. Iš viso išmokoms vaikams numatyta 231 mln. eurų, nes dar daliai vaikų iki 2 metų bus mokamos papildomos išmokos vertinant šeimos pajamas – jeigu jos būtų mažesnės kaip 183 eurai, šeimą gautų dar papildomai 28,5 euro, o jeigu būtų trys ir daugiau vaikų – po 13,2 euro.  

Nuo 2018 metų sausio didės dyzelino akcizas, o nuo kovo – ir tabako gaminių akcizo tarifas, tačiau individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir dirbantieji individualiai vienerius metus nuo veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų.

Dukart didės žemdirbių mokamų „Sodros“ įmokų „lubos“, tačiau jas žemdirbiai mokės ne nuo visų, o nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų. Darbdaviai ne visu etatu dirbančiųjų įmokas mokės nuo ne mažiau kaip minimalios algos.

Kitais metais lieka 9 proc. pridėtinės vertės mokestis centralizuotai teikiamai šilumai. Taip pat lengvatinis 5 proc. PVM tarifas bus taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos visiškai ar iš dalies, o taip pat visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams.

Nuo 2018 metų iš perteklinių įplaukų į biudžetą  ketinama pradėti kaupti rezervą.

2018 metais valstybės pajamos turėtų siekti 9,071 mlrd. eurų (įskaitant beveik 2,304 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), išlaidos – 9,558 mlrd. eurų (2,101 mlrd. eurų).

Patvirtino ir „Sodros“ biudžetą

Seimas antradienį patvirtino 2018 metų perteklinį „Sodros“ biudžetą. Už balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 10, o susilaikė 18 parlamentarų.  

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstiečių“ frakcijos narys Stasys Jakeliūnas tvirtino, kad kitais metais pensijos didės vidutiniškai 60 eurų.  Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys apgailestavo, kad pensijos galėjo padidėti dar 22 eurais, jeigu pensininkų sąskaita nebūtų skiriamos lėšos kitoms išmokoms.

73 proc. „Sodros“ išlaidų kitąmet tradiciškai teks pensijoms – 2,939 mlrd. eurų, arba 12 proc. daugiau nei šiemet. Vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 331,75 euro - 40,68 euro (14 proc.) didesnė nei šiemet.

Į pensijų fondus „Sodra“ kitąmet ketina pervesti 189,477 mln. eurų (4,7 proc. visų išlaidų) – 9 proc. daugiau nei numatoma šiemet.

„Sodros“ pajamos 2018 metais turėtų siekti beveik 4,253 mlrd. eurų (9,2 proc. daugiau negu šiemet), išlaidos – 4,012 mlrd. eurų (7,4 proc.), biudžeto perviršis – 240,486 mln. eurų.

Premjeras džiaugiasi balsavimu

Balsavimas dėl kitų metų valstybės biudžeto parodė, kad Seime turėtų užtekti politinės paramos ir kitoms reformos vykdyti, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Galvojau, kad (balsų Seime – BNS) bus šiek tiek mažiau. (...) Tai rodo, kad tikrai galima judėti su reikalingomis reformomis, ir tai yra labai aiškus dalykas, kad galime susitarti ir galime turėti paramą tų politinių jėgų, kurios realiai nori šalyje pažangos ir balsuoja už pažangą, už senų problemų sprendimą“, – po balsavimo dėl biudžeto priėmimo žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovas.

Antradienį parlamente 84 Seimo nariai balsavo už biudžeto priėmimą, prieš buvo 29, susilaikė 15.

Valdantieji turi 69 balsus parlamente iš 141. Už kitų metų biudžetą antradienį balsavo ir keturi „tvarkiečiai“, trys liberalai, visi aštuoni Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai bei du Mišrios Seimo narių grupės atstovai. Tuo metu „valstiečių“ frakcijai priklausantis Naglis Puteikis susilaikė, o žemės ūkio ministras Bronius Markauskas nedalyvavo balsuojant.

„Esu dėkingas toms frakcijoms tiek pozicijoje, tiek opozicijoje, kurios balsavo ir palaikė labai svarbius sprendimus“, – antradienį sakė premjeras.

Jis teigė metų pabaigoje galėsiąs nurodyti esminius būsimus darbus, kuriems reikės politinės daugumos palaikymo.

Kalbėdamas apie priimtą biudžetą Vyriausybės vadovas vylėsi, kad pokyčius į gerą kitąmet pajus ženkli visuomenės dalis.

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad sudarant biudžetą Vyriausybei keltas nelengvas uždavinys suderinti keletą dalykų vienu metu.

„Reikėjo skirti dideles sumas, kad mažėtų skurdas, antra, reikėjo skirti lėšų, kad mūsų ekonomika plėstųsi, ir trečia, tuo pat metu turime užtikrinti finansinę drausmę, nes Lietuvos ekonomika „šyla“. Manau, kad Vyriausybė pateikė tokį subalansuotą variantą, ir džiaugiuosi, kad Seimas didele balsų persvara pritarė tokiam projektui“, – po balsavimo sakė ministras.

Jis priminė, kad pirmą kartą pasiektas įsipareigojimas NATO šalies gynybai skirti ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto, per 600 mln. eurų numatyta skurdui mažinti. Kita vertus, V. Šapoka pripažino, kad niekuomet nebus patenkinti visų poreikiai.

Antradienį prieš biudžeto priėmimą dėl per mažo finansavimo Seime piketavo nevyriausybinių organizacijų, padedančių smurto artimoje aplinkoje aukoms, atstovai, posėdį stebėjo statutinių pareigūnų grupė. Per pietus žiūrėti, kaip bus priimamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, atvyko Medikų sąjūdžio atstovai. Jie Seimo nariams dalijo baltas skareles.

Medikai teigė, kad kitąmet jų algoms didinti numatyta suma jų netenkina. Jie pakartojo siekiantys, kad gydytojams, slaugytojams darbo užmokestis būtų keliamas nuo sausio 1-osios 30 procentų.

Premjeras savo ruožtu pakartojo, kad kol kas planuojamas mažesnis algų didinimas medikams.

„Manau, kad vyksta konstruktyvus bendradarbiavimas su medikų organizacijomis, ir šiandien preliminarus sutarimas, kas jau yra patvirtiname biudžete, gydytojų rezidentų algoms 10 proc. nuo sausio 1 dienos numatytas. Nuo gegužės 1-osios planuojamas apie 20 proc. atlyginimų pakėlimas medikams. Jeigu matysime, kad tos galimybės yra geresnės, tai priklauso nuo mokesčių surinkimo, neatmetu, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gali būti tas pojūtis (pakėlimas – BNS) ir didesnis“, – teigė S. Skvernelis.