Nuo nepriklausomybės pradžios jau emigravo ketvirtadalis Lietuvos

„Ypač nerimą keliančios tendencijos yra pastaruosius dvejus-trejus metus. (...) Pirmą kartą stebime tendenciją, kai emigracija nekoreliuoja su ekonominiais rodikliais, tai yra ekonominiai rodikliai auga, BVP, atlyginimų augimas yra vienas didžiausių Centrinėje Europoje, mažėja nedarbas, bet paraleliai auga ir emigracija ir auga labai sparčiais tempais“, – sakė ji antradienį Seime per diskusiją, skirtą migracijos ir demografinės politikai.

Anot A.Sipavičienės, ši situacija rodo, kad šalies ekonomikos augimas yra labai netolygus.

„Jį junta tik labai nedidelė gyventojų grupė, o kitų gyventojų situacija net blogėja“, – tvirtino pranešėja.

Ji citavo naujausią Europos Komisijos ataskaitą apie Lietuvą: skurdas ir socialinė atskirtis yra viena didžiausių, pajamų nelygybė auga greičiausiai, trečdalis Lietuvos gyventojų yra ties skurdo riba, mokesčių vengimas vienas didžiausių ES, labiausiai apmokestinami tie, kurie uždirba mažiausiai.

„Tad nenuostabu, kad sparčiai mažėja žmonių, kurie jaučiasi reikalingi Lietuvoje. Žmogaus studijų centro duomenimis, nuo 2008 metų tokių sumažėjo nuo 62 proc. iki 42 procentų“, – sakė A.Sipavičienė.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė teigė, kad nuo nepriklausomybės pradžios iki dabar iš šalies išvyko per 900 tūkst. arba beveik ketvirtadalis gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, vien pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, o per pirmus du šių metų mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų.

„Neto migracija, tai yra grynieji nuostoliai dėl emigracijos – 680 tūkst. gyventojų. Pagal neto emigracijos rodiklius tūkstančiui gyventojų, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje, ir tai daro jau daugiau nei dešimtmetį“, – tvirtino specialistė.

Anot jos, didžiausia problema – emigrantų struktūra. Iš šalies išvyksta jaunimas, darbingiausio amžiaus žmonės, paklausiausių profesijų atstovai.

„Todėl ir pasekmės yra atitinkamos – visuomenė sensta, blogėja kiti demografiniai rodikliai, darbo jėgos ima trūkti visuose sektoriuose“, – vardijo A.Sipavičienė.

Migracijos ekspertas Dainius Paukštė kalbėjo, kad lietuvių tauta šiuo metu yra reanimacijos palatoje, o politikai mano, kad ji gali dalyvauti olimpiadoje.

„Reikalingas politinių partijų susitarimas, tai yra stuburas, ant kurio bus daromi visi sprendimai. Kada nėra stuburo, tai iš esmės tas pats, kaip statyti namą be pamatų, nes paprasčiausiai viskas subyra“, – tvirtino jis.

D.Paukštė akcentavo, kad būtina centralizuoti emigracijos klausimus, sukurti vieną instituciją, kuri užsiimtų migracijos klausimais.

Jis taip pat kritikavo politinę valią įteisinti dvigubą pilietybę.

Būtų labai paprasta priimti įstatymą ir tiesiog fiziškai neleisti niekam išvažiuoti, bet suprantame, kad tai yra praeitis, ir to, tikiuosi, niekada mūsų valstybėje nebus galima padaryti.

„Tą pačią sekundę, kai Seime bus priimtas toks sprendimas (įteisinti dvigubą pilietybę – BNS), visos priemonės stabdyti emigraciją bus nereikalingos“, – sakė D.Paukštė.

Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis antradienį Seime kalbėjo, kad būtina įteisinti dvigubą pilietybę, internetinį balsavimą.

„Nepriėmę tokių svarbių sprendimų, kaip dėl dvigubos pilietybės, internetinio balsavimo, 2020 metais galime skausmingai statistikai skaičiuoti pilietybės atsisakiusius asmenis. Tada gal ir vėl pasigirs įvairiausių siūlymų įsteigti Emigracijos departamentą ar ministeriją, kurio vadovą galėsime atleisti už netenkinančią situaciją“, – teigė Vyriausybės vadovas.

Anot jo, visiškai sustabdyti emigracijos negalima.

„Tai yra įmanoma tiktai autoritarinėse valstybėse. Būtų labai paprasta priimti įstatymą ir tiesiog fiziškai neleisti niekam išvažiuoti, bet suprantame, kad tai yra praeitis, ir to, tikiuosi, niekada mūsų valstybėje nebus galima padaryti. Vis dėlto privalome sumažinti emigracijos srautus iki normalių ir sveikų skaičių“, – teigė S.Skvernelis.

Jo tvirtinimu, ši Vyriausybė turi kiek neįprastą viziją – emigraciją stabdyti ne darbo grupėmis, ne naujais departamentais ar ministerijomis.

„Emigracijos problemos negalime iš valstybės gyvenimo išpjauti kaip atskiro torto gabaliuko ir vien tik su juo dorotis. Tai horizontalus iššūkis, persidengiantis per visą valstybės valdymo sritį ir visas sritis. Todėl rengdami Vyriausybės programą siekėme integruoti priemones demografijos problemoms spręsti į visus sektorius – pradedant socialinės apsaugos ir baigiant teisingumo sistema“, – kalbėjo premjeras.

Parlamentarai antradienį taip pat planuoja svarstyti Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma Vyriausybei išanalizuoti valstybės vykdomą demografijos ir migracijos procesų valdymą bei įvertinti galimybes pavesti koordinuoti šių procesų valdymą vienai valstybės institucijai.

Siūloma sudaryti darbo grupę iš mokslininkų, valstybės pareigūnų, specialistų ir socialinių partnerių 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektui ir Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos projektui parengti.

Taip pat Vyriausybei norima pavesti parengti ir pateikti Seimui tvirtinti 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos ir Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos projektus.