Šeimą su santuoka susieti norintys politikai piktinasi projekto vilkinimu

Šeimą su santuoka Konstitucijoje tiesiogiai susieti siekiantys parlamentarai sieks keisti pagrindiniu projektams paskirtą Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK).

Iniciatoriai teigia, kad projektų svarstymas yra vilkinamas, nes parlamentui jie pateikti dar 2013 metų gruodį, o iki šiol negrįžta į plenarinių posėdžių salę svarstymui, kol nėra apsvarstyti pagrindiniame komitete.

„Inicijuosime nutarimo projektą, bandysime pakeisti komitetą, kuris paskirtas pagrindiniu svarstant šį įstatymo projektą. Šiandien pagrindinis yra TTK ir dvejus metus vilkina svarstymą, todėl bandysime pakeisti jį, kad nevilkintų pataisos“, - per spaudos konferenciją antradienį Seime sakė Seimo narių mišriai grupei priklausantis parlamentaras Povilas Urbšys.

Pasak jo, projektams svarstyti pagal savo kuruojamas sritis pagrindiniais galėtų būti paskirti Švietimo ir mokslo, Socialinių reikalų ir darbo, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai, kuris jų - apsispręstų parlamentarai.

„Nors atrodo, kad Konstitucijos pakeitimas turėtų rūpėti ir būti svarbus TTK, bet kai tokia situacija, mes privalome veikti ir ieškoti būdų, o tuo pačiu pasitikrinti, ar 106 Seimo nariai išliko atsakingi, ryžtingi ir turintys tą pačią nuomonę, ar neatsitiks, kaip būna, kai partijų įtakoje pakeičia savo nuomonę“, - kalbėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Rima Baškienė.

Seimo TTK vadovas Julius Sabatauskas tuo tarpu stebisi, kodėl su šia iniciatyva parlamentarai pasiskelbė prieš pat komiteto rengiamus Konstitucijos pataisos klausymus. „Man keista, kodėl ši spaudos konferencija surengta, kai tik paskelbiau, kad lapkričio 25 dieną rengiami klausymai, matyt, nori, kad dar labiau nusikeltų“, - BNS sakė J.Sabatauskas.

Seimas po pateikimo yra pritaręs projektams, kurie šeimą susietų su santuoka, įrašytų draudimą įsivaikinti homoseksualiems asmenims. Konstitucijos pataisos  projektas, kurį teikimui buvo pasirašę 106 Seimo nariai, numato pagrindinį šalies įstatymą papildyti nuostatomis, jog „šeima sukuriama sudarius santuoką“ ir „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“. Vyriausybė projektui yra pateikusi išvadą, kad siūlomas reguliavimas - diskriminacinis. Nepritarimas grindžiamas ir tuo, kad Konstitucijos pataisa gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Konstitucijos pataisas pateikę Seimo nariai teigia, kad „saugodama šeimą valstybė pirmiausiai turi saugoti prigimtinę šeimos struktūrą“, o ši struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.

Taip pat Seimas po pateikimo yra pritaręs Civilinio kodekso ir Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kad „kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kylančią iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo“. Taip pat siūloma nustatyti, kad sprendžiant su vaiko įvaikinimu ar globa susijusius klausimus „prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius), galinčius šeimoje  prisiimti tėvystės ir motinystės pareigas“. Į įstatymą taip pat norima įrašyti, kad „valstybė neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmėje vaikui būtų atimta galimybė turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“.

Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos po to, kai Konstitucinis Teismas 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. Konstitucinis Teismas tuomet išaiškino, kad santuoka paremtas modelis turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti „saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.