Sąlyčių su Baltarusija paieškos

Lietuvos ir Baltarusijos bendra istorija viešojoje erdvėje bei tarp akademikų analizuojama ir skirtingai interpretuojama jau ilgai. Pastaruosius metus, paaštrėjus regioninei situacijai, tokių interpretacijų netrūksta ir informacinių konfrontacijų srityje.

Penktus metus mūsų šalyje rudenį vyksiantis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas Lietuvoje dar nėra plačiai žinomas, nors jame aptariama daugybė temų nuo dabartinių Lietuvos ir Baltarusijos ekonominių, politinių santykių iki naujausių istorijos vertinimų.

Apie tai, kaip kongresas organizuojamas, kiek dėmesio sulaukia, kokie tikslai jame būna keliami ir ar jame nepasitaiko pranešėjų, kurie išnaudotų tribūną provokaciniams pareiškimams, klausėme vienos iš renginio organizatorių, VšĮ Geopolitinių studijų centras projektų koordinatorės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros doktorantės Vikos Veličkaitės.

– Kas, be Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) instituto, dar yra kongreso organizatoriai?

– Kongresą organizuoja kelios organizacijos. Iš Lietuvos pusės tai būtų VDU, LDK institutas, partneriai – Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamentas, Geopolitinių studijų centras. Iš Baltarusijos pusės – institutas "Politinė sfera", nevyriausybinės organizacijos "Baltarusijos kolegija", "Skraidantis universitetas", Eurobelarus, ARCHE ir kt.

– Pagal kokius kriterijus atrenkami kongreso  pranešėjai?

– Kongreso organizavimas vyksta dviem etapais. Pirmo etapo metu yra siunčiamas kvietimas Lietuvos, Baltarusijos ir kitų šalių aukštojo mokslo bei visuomeninėms įstaigoms su siūlymu teikti paraiškas panelėms ir sekcijoms organizuoti. Labiausiai pagrįsti pasiūlymai  įtraukiami į kongreso programą, žmogus ar institucija, pasiūlęs atrinktą panelę ar sekciją, tampa sekcijos arba panelės moderatoriumi.

Antrame etape skelbiamas kvietimas teikti individualias paraiškas pagal pirmo etapo metu atrinktas temas. Individualias paraiškas įvertina panelių ar sekcijų moderatoriai, tam tikrais atvejais, turėdami savo panelės / sekcijos koncepciją, jie siunčia ir asmeninius kvietimus mokslininkas, kuriuos norėtų matyti savo sekcijoje.

Siekiant užtikrinti pranešimų kokybę šiemet buvo sugriežtinta atranka ir individualios paraiškos buvo svarstomos tik pateikus išsamų pranešimo pristatymą. Pranešimus kviečiami skaityti tie prelegentai, kurių pranešimai atitinka akademinius reikalavimus ir konkrečios sekcijos problematiką.

– Ar į kongresą atvyksta Lietuvos žiniasklaida? Esate patenkinti domėjimusi kongresu?

– Lietuvos žiniasklaidos dėmesys nėra pakankamas, nors į visas diskusijas ir renginius platiname kvietimus žiniasklaidai, tačiau kaskart tikimės didesnio dėmesio, nei sulaukiame.

– Yra gana jautri vieša tema, kad baltarusiai (istorikai taip pat) linkę nusavinti LDK istoriją, tam tikrose informacinėse batalijose netgi neigia Lietuvos svarbą LDK, o prisiskiria ją sau. Ar kongrese būna tai atspindinčių pasisakymų? Kaip į juos reaguojama?

– Kongresas buvo sumanytas kaip itin demokratiška dvasia pasižymintis mokslinis renginys. Dalyvių gausa lemia ir ne itin akademiškus pasisakymus kalbant apie bendrą Lietuvos ir Baltarusijos praeitį LDK sudėtyje, tačiau ir Lietuvos, ir Baltarusijos mokslininkai, dalyvaujantys kongrese, pasižymi gebėjimu moksliškai ir argumentuotai apginti ar pristatyti savo nuomonę, todėl radikalių, Lietuvai nepalankių nuomonių pasitaiko gana retai. Nors organizatoriai neturi įvedę pranešimų cenzūravimo sistemos, bet aukštas atrinktų mokslininkų ar ekspertų profesionalumo lygis savaime atsijoja profaniškus, radikalius ar nepagrįstus pasisakymus.

 


Šiame straipsnyje: LietuvaBaltarusijapolitika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių